Dėstytojai skiria daugiau laiko
Regos negalią turinčių studentų galima sutikti visuose didžiausiuose ir populiariausiuose Lietuvos universitetuose, o kai kurie jaunuoliai yra išbandę net ne vieną aukštąją mokyklą. Tarp tokių – Jurgita (vardas pakeistas, redakcijai žinomas). Iš pradžių mergina MRU studijavo psichologiją, vėliau perstojo į VU, kur šiuo metu studijuoja vokiečių filologiją.
Kol studijavo MRU, Jurgitos akių liga nebuvo sunki: „Mačiau daug geriau, nereikėjo naudotis specialiomis kompiuterinėmis programomis neregiams ir baltąja lazdele, mano sutrikimas nebuvo pastebimas. Jei reikėdavo, kai kurie dėstytojai leisdavo įsirašyti paskaitas, egzaminų medžiagą atspausdindavo didesniu šriftu, vienas dėstytojas net leido žodžiu atsiskaityti. Nekildavo problemų ir gauti medžiagą, nes dėstytojai reikalingus straipsnius ar skaidres sukeldavo į sistemą „Moodle“. Sunkiausia buvo ruoštis egzaminams, nes nuo ilgo skaitymo pavargdavo akys.“
Jurgita prisimena, kad jai MRU buvo nelengva rasti auditorijas, nes ten koridoriai gana tamsūs, o kabinetų numeriukai surašyti mažu šriftu. „Tačiau šiame universitete auditorijos sunumeruotos paeiliui, o VU jos išmėtytos, todėl irgi nelengva jas rasti, bet visada galima prašyti pagalbos raktinėje“, – pabrėžia Jurgita.
Studentė pripažįsta, kad VU jai mielesnis, nes čia dirbančių dėstytojų patirtis su neįgaliaisiais didesnė, beveik visi dėstytojai studijoms reikalingą medžiagą atsiunčia elektroniniu paštu, leidžia įsirašyti paskaitas. Nėra problemų ir atsiskaityti kompiuteriu. Mergina teigia, kad keisti studijų programą ir universitetą įtakos turėjo ir studentų skaičius. „Psichologiją mano kurse tuo metu studijavo 120 studentų, dėstytojai man galėjo skirti mažiau laiko. VU yra kitaip, nes į vokiečių filologiją stoja apie 30 studentų, ir juos dar išskirsto į grupes, todėl auditorijoje per paskaitą sėdi 15–10 studentų“, – sako studentė.
Dėmesys – kiekvienam
VU studijuoja ir kita neregė Brigita Narmontaitė. Mergina negalėjo rinktis trokštamos naujosios graikų kalbos ir lietuvių filologijos studijų programos, nes prieš metus ji nesurinko reikiamo studentų skaičiaus, todėl teko rinktis klasikinę filologiją.
Studentė teigia, kad dabar savęs kitoje vietoje nebeįsivaizduoja, nors problemų ir kyla dėl nepritaikytos literatūros. „Studijuoju labai įdomų dalyką, tačiau labai vargstu su literatūra, nes studijuoju senąją graikų ir lotynų kalbas. Tai mirusios kalbos, labai mažai tekstų šiomis kalbomis tinkamai suskaitmeninta, todėl neregių kompiuterinės programos jų neskaito. Vienas dėstytojas vyresnio kurso studentams davė užduotį sutvarkyti man reikalingą knygą, kad galėčiau ją skaityti, tačiau šis procesas labai ilgas. VU neįgaliųjų koordinatorė net kreipėsi į Vokietijoje esantį Marburgo Pilypo universitetą, kuris turi labai daug neregių studentų, tačiau sulaukė atsakymo, kad per 30 metų tik vienas studentas studijavo klasikinę filologiją. VU aš irgi esu pirmoji“, – apgailestauja Brigita.
Pasak Brigitos, VU neįgaliesiems skiriamas didelis dėmesys. Jei kyla problemų, galima kreiptis į neįgaliųjų koordinatorių. O problemų būna įvairių: nepritaikyta aplinka, diskriminacija dėl dėstytojų ar studentų elgesio, problemos dėl studijų medžiagos pritaikymo. Kiekviename fakultete taip pat dirba neįgaliųjų kontaktiniai asmenys, kurie prieš kiekvieną semestrą dėstytojus informuoja, kokią negalią turintys studentai lankys jų paskaitas, ir rekomenduoja, kaip šiems studentams pritaikyti studijų procesą.
Brigita pabrėžia, kad Filologijos fakulteto kontaktinis asmuo Giedrė Matkėnienė ypač paslaugi ir draugiška, ne tik dėstytojus informuoja apie neįgalius studentus, bet ir rengia sutrikimų turinčių studentų susitikimus.
Kiekvienas atvejis individualus
„Nuo pat darbo VU Filologijos fakulteto dekanate pradžios teko susidurti su įvairių negalių turinčiais studentais. Patirties trūkumas, nežinojimas, kaip bendrauti, keldavo įtampą, kuri, jaučiau, buvo abipusė. Pati pradėjau ieškoti išeities, remdamasi asmenine patirtimi. Prisiminiau gimtinėje praleistas vasaras, santykį su ten gyvenusiais neįgaliaisiais. Tačiau taip ir liko neaišku, kas gi ta negalia, kaip ją atpažinti, ką atpažinus daryti, ar yra kokia nors viena visiems negalią turintiems žmonėms tinkanti rekomendacija“, – pripažįsta G. Matkėnienė.
Fakultete šiuo metu studijuoja 18 negalią turinčių studentų. Reikėjo su jais susipažinti, kad jie žinotų, į ką prireikus kreiptis. „Susirinkome prie puodelio arbatos, susipažinome. Studentai gana atvirai pasipasakojo apie savo bėdas, problemas, pasidalijo dvejonėmis, nuogąstavimais, pasakė, ko konkrečiai reikia, kad studijos fakultete būtų jiems prieinamos ir kokybiškos“, – pasakoja pašnekovė. Išklausiusi studentų prašymus ir pageidavimus, ji kreipėsi į fakulteto administraciją, kuri padėjo išspręsti studentams kilusias problemas.
„Kalbėdamasi su studentais supratau, kad kiekvienas negalios atvejis individualus, kad nėra vieno visiems tinkančio patarimo, atsakymo, kiekvieną kartą yra vis kitaip. Ir pagalba vis kitokia. Kas kartą reikia įsiklausyti, įsižiūrėti, skirti laiko pokalbiui. Net tos pačios negalios yra individualios ir skirtingos“, – pabrėžia G. Matkėnienė.
Trūksta kontaktinių asmenų
Kauno Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) neįgaliesiems irgi skiria daug dėmesio. Čia taip pat yra neįgaliųjų koordinatorius, kuris padeda spręsti kilusias problemas. Socialinį darbą studijuojanti Rasa Urbonaitė teigia, kad su dėstytojais ir kurso draugais puikiai sutaria, studijų medžiaga iš anksto būna įkelta į sistemą „Moodle“, o atsiskaitymų medžiagą gauna didesniu šriftu.
Studentę liūdina tik tai, kad nėra kontaktinių asmenų, kurie komunikuotų su dėstytoju, informuotų, kad jo paskaitas lankys negalią turintis asmuo. „Kaskart prasidėjus naujam semestrui reikia kiekvienam dėstytojui iš naujo prisistatyti ir aiškinti, kokią negalią turi, kokio pritaikymo reikia. Jeigu būtų koks nors specialus sąrašas, kurį dėstytojas gautų su visais paaiškinimais, būtų paprasčiau“, – svarsto pašnekovė.
Mergina taip pat noriai dalyvautų neįgalių studentų susibūrimuose, tačiau VDU jie nėra organizuojami, susitinka tik naujai įstoję negalią turintys studentai. Tokie susitikimai skirti tam, kad neįgaliųjų koordinatorius išgirstų apie jų poreikius.
Vis dėlto apskritai Rasa studijomis patenkinta: „Patinka studijuoti VDU, universiteto bendruomenė turi patirties su neįgaliaisiais, universitetas pritaikytas, o studijų programa šiuolaikiška su daug praktinių galimybių ir kokybiška medžiaga.“
Vertina draugišką aplinką
Neregių studentų galima sutikti ir Lietuvos sporto universitete. Sporto vadybos studentas Mindaugas Dvylaitis džiaugiasi, kad pasirinko universitetą, kurio darbuotojai tolerantiški, supranta negalią turinčius studentus. „Kadangi mūsų universitete daug laiko skiriama praktikai, dažnai tenka ne tik bendrauti su kolegomis, bet ir rengti įvairius pranešimus, straipsnius ar atlikti kitas užduotis. Dėstytojai supratingi, kiekvienas teiraujasi, kaip geriau pateikti studijų medžiagą“, – pasakoja studentas.
Neregių studentų yra ir Klaipėdos universitete. Ergoterapiją studijuojantis Jonas Petrauskas taip pat nenusivylęs pasirinktu universitetu ir specialybe. „Puikiai sutariu su kurso draugais, taip pat ir dėstytojais, kurie yra susidūrę su neregiais. Dėstytojai dažniausiai atsiunčia skaidres arba leidžia įsirašyti paskaitas“, – sako Jonas. Jis universitete ypač vertina draugišką aplinką ir universiteto suplanavimą, nes čia jam lengva orientuotis.
Ne visos aukštosios mokyklos yra prisitaikiusios priimti negalią turinčius studentus, bet vis daugiau neregių studentų skatina universitetus keistis ir tobulėti.
