Iš pirmo žvilgsnio tarsi viskas aišku – nedarbo diena, nuo to tik smagiau. Bet, kaip pasakytų tūlas linksmybių mėgėjas, jei jau švenčiame, tai kokia proga?
Visų kitų valstybinių švenčių reikšmės ir prasmės tarsi aiškios. Kalėdos, Velykos, Naujieji metai. Politinio – istorinio pobūdžio šventės taip pat suprantamos. Vasario 16 -ąją sukūrėme modernią valstybę, tai anuomet atrodė neįtikėtina, todėl turime visišką moralinę teisę tądien švęsti.
Kovo 11-ąją tą valstybę atsiėmėme iš sovietų, tuomet jau buvo beveik akivaizdu, kad pavyks, bet atšvęsti ir reikėjo, ir norėjosi.
Šiek tiek abejonių kėlė sprendimas nedarbo diena skelbti birželio 24 dieną, bet tai padaryta praktiniais sumetimais – aišku, koks gi tas darbo našumas pernakt išieškojus paparčio žiedo, dėžę alaus išmaukus.
Šiuolaikinių istorikų patriarchas Edvardas Gudavičius apskaičiavo, kad būtent Liepos 6-ąją pirmą ir paskutinį kartą barbaras Mindaugas užsidėjo Lietuvos karalystės karūną.
Gaila, kad istorikams nepavyko nustatyti, kurią konkrečiai dieną Kvedlburgo metraščiuose 1009 metais šv. Brunonas gavo per galvą? Būtų labai smagu švęsti tokį įspūdingą pirmąjį pasakojimą pasauliui apie Lietuvą.
O štai rasti atsakymą, kodėl rugpjūčio 15-ajai suteiktas valstybinės šventės statusas, gerokai kebliau. Na taip, tai yra šv.Mergelės Marijos paėmimo dangun diena, Lietuva kažkada buvo pavadinta Marijos žeme. Nors žinant, kokie dalyka čia dedasi, to nepasakytum. Be to, kad būtent šią dieną Kristaus motina buvo paimta į dangų, tik 1950-siais paskelbė popiežius Pijus XII.
Kodėl tiek ilgai, art du tūkstančius metų nežinota ar nepasakyta žinia apie tokį svarbų katalikų tikėjimui asmenį? Tarp kitko, stačiatikiai, kurie yra ne mažiau uolūs krikščionys nei katalikai, šią dieną vadina Dievo Motinos gimimo diena. Kažkoks liturginis nesusipratimas, ne kitaip.
Kiek daugiau aiškumo apie šią šventę atsiranda žinant, kad ji žinoma dar pagonybės laikais, kaip Žolinė – žolynų, gėlių, vaisių, grūdų, taigi apskritai vasaros gėrybių šventė. Ji simbolizuoja derlių – praktišką, apčiuopiamą vertybę. Štai tokia simbolika versliems kauniečiams – arčiau kūno.
Nors nėra kažkokių visuotinai nustatytų Žolinių apeigų, diduma etnografinės medžiagos rodo, kad labai svarbią vietą čia užima javai, o ypač avižos, kurios reiškia pinigus, turtą, sotų gyvenimą.
Tad kauniečiai labai vylėsi, kad mero Visvaldo Matijošaičio kišenėse šios savaitės trečiadienį buvo pilna avižų. Gal net prie „Ferrari“ ar „Porsche“ pilną javų prikrautą priekabą po Kauną vežiojo. Ne sau asmeniškai turtus burdamas, o Kaunui jų linkėdamas.
Nes atnaujinus Laisvės alėją, sutvarkius duobėtas gatves, atnaujinus parkus ir daug kitų objektų pastačius Kaunui pinigų oho kiek reikės. Net labiau, negu avižų.
