Socialdemokratas Juozas Olekas spaudos konferencijoje pasakojo, kad nors keistų momentų buvo ne vienas, viską kardinaliai pakeitė paskutinysis epizodas.
„Susikaupė nemažai problemų, dėl kurių galima kelti klausimą – ar aplinkos ministras dar tinka užimti šias pareigas. Bet viską apvertė paskutinis Vyriausybės nutarimas dėl miškų kirtimų apimčių. Jeigu pažiūrėsime į valstiečių programą, daug kur buvo iškelta darnos ir miško svarba. Tokie punktai rašyti ir į Vyriausybės programą. Joje rašoma, kad miškai yra ta vertybė, kuri turi būti saugoma ir didinama, tas visą laiką buvo įrašyta tokia raudona linija“, – pasakojo J.Olekas.
Politikas teigė, kad negali sutikti su Vyriausybės sprendimu miško kirtimą didinti net 6 procentais.
„Manau, kad čia premjero atsakomybė, ar toks ministras gali toliau dirbti. Ir ar prezidentę tenkina aplinkos apsaugos ministras, kuris džiaugiasi ir atveria kelia didesniam miškų kirtimui“, – spaudos konferencijoje pasakojo J.Olekas.
Jis teigė, kad neatmeta galimybės surengti ir dar vieną interpeliaciją ministrui.
Socialdemokratų frakcijai priklausantis Linas Balsys taip pat sakė, kad ministras neturi politinio stuburo.
„Deja, realybė yra tokia, kad ši aplinkos ministerija baigia galutinai įrodyti, kas jie yra, kam jie tarnauja ir kokių tikslų jie siekia. Labai gerai matau, koks dabar procesas vyksta – jau praeitoje Seimo kadencijoje Aplinkos apsaugos komitetas jautė didžiulį spaudimą iš medienos perdirbėjų pramonės – didinti kirtimų apimtis. Tada nepavyko, nes buvo daugiau politinio stuburo. O dabar tai pavyko. Prasidėjo viskas nuo to, kad buvo priimta urėdijų reforma, viskas vyksta taip, kaip mes ir pranašavome – bus sukurta viena įmonė, kurios tikslas bus didinti kirtimus. Tai tą dabar ir matome, nors poreikio jokio nėra“, – pasakojo L.Balsys.
„Medienos pramonė, su visa pagarba jai, nereikia būti tokiems godiems. Godumas yra pagrindinis bruožas“, – situaciją vertino politikas.
Kreipsis į prezidentę
Miškų sąjūdžio pirmininkas Gintautas Kniukšta spaudos konferencijoje pasakojo, kad dėl šių sprendimų verda kova.
„Kas gi atsitiko? Šį pavasarį aplinkos ministras sudaro miškų ūkio konsultacinę tarybą, kuri nusprendžią 6 procentais didinti miškų kirtimų apimtis. Sąjūdis kreipėsi į „Vimorus“, kad atliktų visuomenės apklausą. Net 9 iš 10 apklaustųjų, yra brangiausio Lietuvos turto – miško, išsaugojimą“, – pasakojo jis.
G.Kniukšta spaudos konferencijoje teigė, kad kreipėsi į prezidentę ir Seimo pirmininką anuliuoti šį sprendimą, kadangi šis sprendimas nebuvo derintas su visuomene.
Vis tiek pritarė
Naujienų agentūra ELTA primena, kad liepą Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išplatino pranešimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl grėsmingai pradėjusios didėti biokuro kainos. Pranešime sakoma, kad biokuro kainų augimo tempai kelia nerimą visiems Lietuvos šilumos tiekėjams.
Asociacija prognozuoja, kad 2018-2019 m. šildymo sezono metu, nepasikeitus situacijai, šilumos kainos gyventojams išaugs.
Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos duomenimis, biokuro kaina pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernykščiu tuo pačiu pusmečiu, vidutiniškai augo 22 proc.
Malkos taip pat brango bent penktadaliu, palyginti su pernai. Valstybinių miškų urėdija (VMU) pripažįsta, kad malkos ne tik brango, bet ir dar brangs, mat įvykus šių metų antro pusmečio aukcionams, pirkėjai suformavo vidutinę malkų pardavimo kainą – apie 33 Eur/kub. m.
Dėl to, akcentuoja VMU, galima prognozuoti malkinės medienos kainų kilimą ir gyventojams.
Tuo tarpu rugpjūčio 8 d. posėdyje Vyriausybė pritarė, kad miškų kirtimo norma turėtų būti didinama 6 proc.
Miškų ūkio konsultacinė taryba gegužę pritarė Valstybinės miškų tarnybos siūlytai 11 850 ha ploto miško kirtimo normai, kuri būtų 6 proc. didesnė nei 2014-2018 m. laikotarpiu. Šiai pozicijai Vyriausybė ir pritarė.
Aplinkos ministerija siūlė miškų kirtimo normą ateinantiems penkeriems metams nustatyti tokią pačią, kaip praėjusiu laikotarpiu – 11 168 ha plotą, apskaičiuotą pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame iškirsti iki 3 145 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos.
Anot ministerijos, taip nebūtų neviršijamas medienos metinis prieaugis.
