„Tikime, kad Europos ir Amerikos partnerystė tvirta ir turi ateitį, apie tai mąstydamas klausiu, gal nesibaigiančios šnekos apie krizę ir išsiskiriančius kelius, yra ne kas kitas, o tik dar viena informacinė ataka, skirta pakirsti mūsų tarpusavio pasitikėjimą?“ – klausė V. Adamkus ir pridūrė, kad transatlantinė partnerystė patyrė tam tikrų išbandymų.
Sakydamas savo sveikinimo kalbą V. Adamkus akcentavo, kad esama trijų veiksknių, kurie pakeitė ir šiandien keičia šių dienų savivoką. Prezidento teigimu, šiuo dienų visuomenei vienu rimčiausių iššūkių tapo terorizmas, kuris iš išorės grėsmės pavirto vidine. „Dėl jo susvyravo mūsų pasitikėjimas savo saugumu, teroristai išmoko smūgiuoti ne tik iš išorės, šiandien jie vis dažniau įsitaiso tarp mūsų ir puola ten, kur mažiausiai tikimės“, – kalbėjo jis.
Kita problema, kurią įvardijo prezidentas – prieš dešimtmetį pasaulį nusiritusi ekonomikos krizė. „Ji pakirto mūsų pasitikėjimą savo ekonominiu saugumu. Po Antrojo pasaulinio karo daugelis Vakarų valstybių tikėjo, kad rytojus bus sotesnis už vakar dieną. Po 2008 metų krizė supurtė ekonomiką iki pamatų ir ne visos valstybės šiandien dar spėjo atsigauti. Mūsų dvidešimtmečiai jau nebėra tikri, kad gyvens geriau nei jų tėvai“, – kalbėjo prezidentas.
Trečioji grėsme, anot V. Adamkaus, yra migracijos krizė, kuri susijusi ir su tautinio identiteto praradimu. „Pamenu, kokia Amerika buvo tada, kai atvykau, kaip karo pabėgėlis, ir matau, kokia ji yra šiandien“, – kalbėjo V. Adamkus.
Savo kalboje prezidentas akcentavo, kad tose teroritorijose, kur susiduria didžiųjų valstybių interesai kartais ima keistis ir pačios žaidimo taisyklės: „Kai Kremlius imasi spręsti konfliktą Sirijoje, nemandagu priminti neteisėtą Krymo aneksiją ar Gruzijos okupaciją“, – kalbėjo V. Adamkus.
„Trūksta politinės valios ir apsisprendimo naudoti NATO rimtoms operacijoms. Jei pripažįstame, kad „Islamo valstybė kelia grėsmę mūsų saugumui, kodėl NATO į kovą įsijungė taip vėlai ir tik švelniomis priemonėmis“, – kritikos NATO pasyvumui negailėjo prezidentas.
