Vartė akis šachmatininkai nesuprasdami žodžių prasmės. Prabėgo daug metų, bet Vilniuje fantazijos striuka kaip anuomet Vasiukuose.
O vaisingam debiutui reikia tiek nedaug. Tarkim, Vilniui nusipirkti Europos geografinį centrą.
Tačiau vargu ar Vilnius praplės savo ribas spalį vyksiančiame Europos geografinio centro aukcione. Ne tam jį ir pirkti reikėtų. Kokia nauda būtų iš Vilniaus rajone parduodamo beveik 57 kvadratinių metrų ploto renginių centro, 105 kvadratinių metrų ploto turistų centro, privažiavimo prie Europos centro, Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą pažymėjimo ženklo, taip pat trijų objekte esančių aikščių, aiškėja pasidairius po užsienį.
Ten miestai per galvą verčiasi, kad sudomintų atvykėlius neįprastais objektais. Juk svečiams nuobodu vien žvelgti į senamiesčio pastatus ar paminklus aikštėse, kad ir kokie gražūs jie būtų. Reikia, kaip sakoma, razinos. O Europos centras, kurio šeimininkas būtų Vilnius, – puikiausia razina.
Vilnius galėtų turistus kviesti į Europos centrą, ir žmonės iš visų pakampių važiuotų, kaip trenkiasi į ašigalį. Tiesa, jį pasiekia tik drąsuoliai. O čia – prašom, visai nesunku.
Keista, kad iki šiol Europos centras buvo „neįsuktas“. Tiesa, dar neaišku, už kiek jis bus parduodamas. Bet tikrai ne daugiau, nei savivaldybė sumoka šeimininkams už perkamą trobą, kurios reikia, pavyzdžiui, infrastruktūrai plėsti.
Galėjo Vilnius šį netipinį objektą, kuris padėtų garsinti pasaulyje ne tik Lietuvos sostinę, čiupti jau 2012 metais, kai Ūkio ministerija Europos centrą ketino išnuomoti.
Keista, bet ilgalaikės nuomos konkursas neįvyko, nes neatsirado dalyvių. Ūkio ministerija ketino išnuomoti centrą dešimtmečiui.
Apmaudu, kad prieš šešerius metus panašios idėjos nepavyko įgyvendinti buvusiam merui A.Zuokui, pasiūliusiam praplėsti Lietuvos teritoriją įsigyjant vieną iš Graikijos salų.
Sostinės vadovas jau buvo nusižiūrėjęs salą už beveik 7 mln. eurų. Ją buvo galima įsigyti verslininkų lėšomis ir pavadinti Dausuva. Sala būtų tapusi Vilniaus dalimi.
Dėl Dausuvos pavadinimo dar galima pasiginčyti, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio trenktas atrodantis pasiūlymas būtų davęs daug naudos.
Vilnius kviestų turistus ne tik pasižiūrėti Gedimino pilies, bet ir kažkur į Graikiją. Kuris pasaulio miestas gali pasigirti taip išsibarsčiusia teritorija?
Gal tada nereikėtų džiaugtis, kad britams Vilnius yra pigiausias miestas trumpai kelionei. Juolab kad čia ir džiūgauti nėra ko. Juk kas slypi po pigumu, ypač britams? Pigus alus ir pigios merginos.
Tai Jungtinės Karalystės žiniasklaida be užuolankų ir skelbia: Lietuvos sostinėje pigu ne tik apsigyventi, bet ir pavalgyti. Atliktas tyrimas rodo, kad trijų patiekalų vakarienė vidutinės klasės restorane kainuoja 17,48 euro, o bokalas vietinio alaus – 3 eurus. Nenurodoma tik merginų kaina.
O galėtų Vilnius britams būti nuostabus ne tik dėl pigių ir banalių vakarienių, bet ir dėl išskirtinio Europos centro. Tik Vilniuje išgirdę „guasi una fantasia“ dar daug kas varto akis kaip Vasiukų šachmatų didmeistriai.
„Sostinė“
