Pasirodo, taip kartais atsitinka ne tik filmuose. Štai Druskininkuose ką tik pasibaigė du tarptautiniai teatro festivaliai, surengti tuo pat metu.
Vienoje salėje rodomas vieno festivalio spektaklis, kitoje – kito. Abiejų renginių atidarymas ir uždarymas vyko beveik kartu. Tikra meno puota žiūrovams, nepagailėjusiems 10 ar 20 eurų už bilietą į teatrą vasaros vidury.
Bet toli gražu nešventiškai buvo nusiteikęs garsus režisierius Rimas Tuminas, prieš septynerius metus sumanęs tarptautinį teatro festivalį kurorte. Kalbama, kad šiemet kūrėjas atvyko į Druskininkus, išvydo, kas čia dedasi su tais festivaliais, pareiškė, kad negražu naudotis jo vardu, apsisuko ir išvažiavo.
Abu festivaliai – vasaros teatro festivalis „Sankryža“ ir „Vasara – gyva ugnis“ – tarptautiniais vadinosi todėl, kad absoliuti dauguma spektaklių vyko rusų kalba ir buvo skirti rusakalbiams poilsiautojams iš Izraelio ar Vokietijos.
Lietuvos žiniasklaidoje netgi pasirodė naujas žodis: „brendiniai spektakliai“. Tačiau kiti juos vadino paprasčiau – Rusijos provincijos teatrų produkcija.
Nepaisant festivalių rengėjų aimanų dėl neišpirktų bilietų ir pustuščių salių, nuostolių, regis, nepatirta, nes buvo tiesiog prisitaikyta prie publikos.
Čia verta prisiminti, kad į Neringą jau prieš dvidešimt metų vasarą iš Vokietijos atvykdavo pastorius, kai ten pradėjo poilsiauti jo šalies piliečiai, o Lietuvos pramogų pasaulio žvaigždės Karibuose buvo įkūrusios barą ten besiilsintiems tautiečiams.
Beje, prieš dvigubą spektaklių rusų kalba sezoną Druskininkų meras R.Malinauskas užsiminė, kad kurorto kultūros gyvenimą papildys dar vienas tarptautinis teatro festivalis. Kaip sakoma, gero nebūna per daug.
