„Nežinau, ar juoktis, ar verkti, bet manyčiau, kad valstybės vadovo, taip pat ir prezidento autoritetas, priklauso nuo prezidento darbų, o ne nuo policinių priemonių kiekio“, – žurnalistams Vilniuje sakė šalies vadovė.
„Žinote, yra net juokinga komentuoti nuo bukumo ir neraštingumo, kurį girdžiu ir matau šiame pasiūlyme“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kol kas nekomentuoja Vyriausybės siūlymo įpareigoti Vadovybės apsaugos departamentą (VAD) saugoti šalies vadovų autoritetą, sako lauksiantis daugiau informacijos.
„Kol kas Seimo pirmininkas nesiima vertinti pateiktų VAD įstatymo pataisų projekto. Lauksime Seimo Teisės departamento išvadų, taip pat Vyriausybės paaiškinimų dėl diskusijas keliančių projekte minimų sąvokų ir formuluočių bei pataisos tikslų“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamento vadovo atstovė spaudai Karolina Frolovienė.
Tuo tarpu Vyriausybė informavo pritarianti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateiktoms pataisoms, kurios leistų Valstybės apsaugos departamentui (VAD) bausti pasikėsinusius į prezidento, Seimo pirmininko ir premjero autoritetą.
Kritikuoja teisių gynėjai
Žmogaus teisių gynėjai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos pateiktas įstatymo pataisas, kurios įpareigotų Vadovybės apsaugos departamentą saugoti prezidento, Seimo pirmininko ir premjero autoritetą.
Įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad departamentas galėtų šalinti „rizikos veiksnius, galinčius neigiamai paveikti vadovybės autoritetą“.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė Mėta Adutavičiūtė sako, kad tokia abstrakti formuluotė gali sukurti prielaidas riboti politikų kritiką.
„Formuluotė palieka labai daug erdvės intepretacijoms ir atveria plačias galimybes nepagrįstai apriboti saviraiškos laisvę“, – BNS sakė teisininkė.
„Konstitucija garantuoja kiekvienam žmogui teisę laisvai ir nevaržomai kritikuoti valdžios institucijų darbą. Ar šiuo atveju taikant tokią įstatymo nuostatą itin kritiška publikacija valstybės vadovų atžvilgiu nebūtų laikoma tokiu rizikos veiksniu, už kurį VAD pareigūnai galėtų skirti įspėjimą?“, – svarstė M. Adutavičiūtė.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte Vidaus reikalų ministerija teigia, kad naujų nuostatų atsiradimą lėmė „geopolitiniai pokyčiai bei sparčiai tobulėjančios technologijos“.
VAD direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira dienraščiui „Lietuvos žinios“ pateikė pavyzdį, kad įstatymas leistų įspėti vadovus, jei su jais norėtų nusifotografuoti nepageidaujamas asmuo.
„Norime, kad mums būtų suteikta teisė kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai šalia valstybės vadovų atsiduria nepageidautinas kitos valstybės atstovas ir nori kartu nusifotografuoti, o vėliau tą fotografiją naudoti nežinia kokiais tikslais, perspėti nesifotografuoti. Tačiau tai spręstų pats saugomas asmuo“, – sakė P. Nemira.
