Vilniaus vicemero vadovaujami G.Palucko socialdemokratai – vieninteliai, atsisakantys pasirašyti naują parlamentinių partijų susitarimą, numatantį, kad iki 2030 metų finansavimas krašto apsaugai siektų 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
– Jūsų pozicija ir pareiškimai, vadinami tiesiogine tarnyste Kremliaus interesams ir propagandai, laikomi įrodymu, jog socialdemokratai ne tik neatsinaujina vakarietiška kryptimi, bet esą tapo dar atviresne Maskvos penktąja kolona Lietuvoje nei anksčiau. Ką galėtumėte į tai atsakyti? – „Lietuvos rytas“ paklausė G.Palucko.
– Visa tai – pirmiausia dešiniųjų retorika. Būtent jie labiausiai stengiasi gynybos finansavimo klausimus uždaryti savo partijos ir siaurame specialistų rate. Monopolizavus šią temą ir yra lengva dalyti Kremliaus ruporų ar agentų titulus visiems, kurie konservatoriams nepatinka ir skelbia kitokį nei jų požiūrį.
Priminsiu, kad būtent socialdemokratai 2014 metais inicijavo nacionalinį susitarimą dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo. Tai, kad šis finansavimas turi siekti 2 proc. BVP NATO normatyvą, – nuosekli socialdemokratų pozicija per šiuos metus.
Kita vertus, kategoriškai nepritariu, kad gynybos finansavimas negali būti atvira tema normaliai politinei ir demokratiškai diskusijai, kad tai negali būti liečiama ir turi būti paliekama tik kokiai nors išrinktųjų ar ypatingų specialistų grupei, juolab vienai politinei stovyklai.
– Tačiau dokumentą pasiryžusios pasirašyti visos parlamentinės partijos, tiesa, kai kurios akivaizdžiai sukandusios dantis. Taigi jūs vieninteliai skaldote politinį susitarimą. Kita vertus, ar šis susitarimas – natūralus? Ką jis liudija apie padėtį valstybėje?
– Padėtis – visiškai nenormali. Juk akivaizdu, kad vienos partijos taip elgiasi tik iš išskaičiavimo, norėdamos pretenduoti į tam tikrą rinkėjų dalį, o kitos (jų daugiau) – būtent iš baimės. Jos bijo, kad bus iškart užpultos ne tik konservatorių, bet ir įvairiausių „ekspertų“, vanagų, kurie jas paskelbtų Kremliaus agentais ar vatnikais. Kaip dabar vadina mus.
Sveikoje demokratinėje valstybėje būtina diskutuoti apie viską. Bet dabartinė padėtis susiformavo ne per vienus metus.
Deja, didelės įtakos tam turėjo ir kai kurie aukščiausi politikai. Pirmiausia turiu galvoje prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri mus apkaltino, esą mes priešiname gynybos ir socialines sritis, o toks elgesys neatsakingas.
– Tačiau juk jūsų poziciją taip ir galima vertinti. Jūs skelbiate, kad dėl dar didesnio gynybos finansavimo nukentės socialiniai reikalai.
– Nesuprantu šios kritikos. Juk viskas susiję, nes tai – tas pats biudžetas, viena valstybės kišenė. Vadinasi, jei kam nors atseikėji daugiau, kitam neišvengiamai turėsi skirti mažiau.
Be to, mes nesiūlome nieko mažinti ar karpyti. Siūlome išlaikyti krašto apsaugai tuos pačius 2 proc. BVP, kuriuos žadama pasiekti jau šiemet.
Tad tas finansavimas ir taip kasmet augs kartu su visa ekonomika.
Mes tik sakome, kad nebūtų itin atsakinga ir nomalu tą finansavimą didinti tokiu tempu ir mastu, kokiu dabar siūloma.
Nacionalinio saugumo koncepcija ir visi grėsmių vertinimai skelbia, kad tiesioginės karinės agresijos grėsmės – ne pagrindinės. Tiek krašto apsaugos ministras, tiek kariuomenės vadas teigia, jog didelės Rusijos agresijos tikimybės nėra.
Vadinasi, dauguma grėsmių nacionaliniam saugumui yra vidinės, susijusius būtent su socialinėmis, ekonominėmis problemomis, dėl kurių, pavyzdžiui, žmonės ir toliau palieka Lietuvą. Kaip visa tai reikėtų subalansuoti, apie tai ir reikėtų diskutuoti.
– Bet tvirtinama, kad kuo labiau bus ginkluota ir pasirengusi kariuomenė bei visuomenė, tuo labiau vengs mus pulti priešai, o Vakarai privalės neišvengiamai ginti. Aiškinama, kad net 2,5 proc. BVP – per mažai. O jūs dar nepritariate ir visuotiniam privalomam šaukimui.
– Nemanau, kad 2 proc. – nepakankamas finansavimas. Galima klausti: kiek per mažai, o kiek gana?
Be to, kas gali nustatyti, koks ginkluotės kiekis ir pobūdis yra pakankami, kad esą ir atgrasytų Rusiją, ir Vakarų gynybą padarytų tikrai neišvengiamą? Juk mes – ir taip NATO nariai. Taigi tokie svarstymai – tik politiniai.
Privalomajai karinei tarnybai nepritariame todėl, kad esame už profesionalią kariuomenę, o visuotinį pasipriešinimą suprantame ne kaip visuotinį atsišaudymą.
Nemanau, kad būtinai reikia siekti, jog visa Lietuva būtų pasišiaušusi durtuvais iš kiekvieno lango. Tai reikštų didžiules civilių aukas.
– Atrodo, kad taip kalbėdami prieš artėjančius kelerius rinkimus mėginate taikytis į jums pritarinčią visuomenės dalį.
– Kartoju – tokia mūsų pozicija yra nuosekli, paremta mūsų programinėmis nuostatomis, o ne proginis, į rinkėjų medžioklę nutaikytas, dalykas.
