Kauno apylinkės teismas trečiadienį atvertė šią civilinę bylą, kurioje bendrovė „Niklita“ ir jos vadovas Valdas Kukta reikalauja priteisti iš R.Kazėnienės 6 tūkst. eurų.
Teisinėje mėsmalėje atsidūrusi moteris mano, jog ją norima palaužti ir juridiškai, ir psichologiškai, kad nei ji, nei kiti neabejingi valstybinių institucijų darbuotojai ateityje nedrįstų kelti problemų.
Išaiškėjo skandalingi ryšiai
Nepaisydama spaudimo ir gresiančių nemalonumų, R.Kazėnienė prieš pusantrų metų teisėsaugai pranešė, jog viešųjų pirkimų Kauno tardymo izoliatoriuje nugalėtojai daugelį metų – vis tie patys: „Oro parametrai“, „Vipita“, „Tis LT“, „Niklita“, „Globinta“, „Arvirita“, „Garfus“. Tuo metu ji ėjo Kauno tardymo izoliatoriaus vyriausiosios buhalterės pareigas, o dabar vadovauja šios įstaigos Socialinės reabilitacijos skyriui.
Su sąžine nesusipykusi darbuotoja atskleidė atvejus, kai prekės ir paslaugos buvo perkamos keletą ar net keliolika kartų didesne nei rinkos kaina.
Pasirodo, „Niklitos“ direktoriaus ir savininko V.Kuktos žmona yra Kauno tardymo izoliatoriaus Personalo skyriaus viršininkė Ingrida Kuktienė, o šios įstaigos Viešųjų pirkimų komisijai vadovavo buvęs V.Kuktos verslo partneris, vienos privačios įmonės bendraturtis Pranas Vaškys, ėjęs dar ir KTI Ūkio skyriaus vedėjo pareigas.
Buvo atlikta krūva patikrinimų, tačiau, kaip dažnai Lietuvoje būna, baudžiamosios atsakomybės skandalo veikėjai išvengė – Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą net ir pripažinusi, kad R.Kazėnienė pateikė tikslius faktus.
Pasak R.Kazėnienės, jos žodžius patvirtino institucijų patikrinimai, o ieškinį vertinanti kaip spaudimo priemonę. Išdrįsusi viešai prabilti mioteris iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo perkelta į Teisingumo ministeriją, bet palyginti neseniai vėl grįžo į KTI.
Išsireikalaus naujausią medžiagą
Trečiadienį teisme turėjo liudyti Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, tačiau dėl atostogų ji negalėjo atvykti.
Į posėdį dėl komandiruotės negalėjo atvykti ir Teisingumo ministerijos Baudžiamosios ir administracinės justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė.
Šias dvi liudininkes nutarta kviesti į kitą posėdį, kuris vyks spalio 30 dieną.
R.Kazėnienė ir jos advokatas pateikė naujus dokumentus, kurie be ginčų buvo prijungti prie bylos – tinklapio rekvizitai.lt duomenys apie tai, kad „Niklitos“ darbuotojų skaičius beveik nepasikeitė, taip pat duomenys apie šios bendrovės ir toliau laimimus konkursus dėl maitinimo įkalinimo įstaigoje.
Pasak R.Kazėnienės, tai liudija, jog po jos viešų pareiškimų „Niklita“ žalos nepatyrė.
Ginčas kilo dėl Kauno tardymo izoliatoriaus rašto „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis“, kurį trečiadienį pateikė teismui R.Kazėnienės advokatas, prijungimo.
R.Kazėnienės tvirtinimu, šiame dokumente rašoma apie naujausią tarnybinį patikrinimą izoliatoriuje, kuris buvo baigtas rugpjūtį.
Patikrinimo metu buvo atlikta nuteistųjų, įstaigos personalo ir pačių „Niklitos“ darbuotojų apklausa, pasak R.Kazėnienės, liudijanti įkalintųjų išnaudojimo faktus.
„Patikrinimas taip pat atskleidė, jog „Niklita“ galėjo vykdyti veiklą išskirtinėmis sąlygomis, savo kaštus mažino valstybės sąskaita“, – teisme pasakė R.Kazėnienės advokatas K.Rugys.
V.Kuktos gynyba prašė šio dokumento neprijungti, nes apklausa esą galėjo būti įtakojama pačios R.Kazėnienės, kuri dar visai neseniai buvo laikinoji KTI vadovė, be to, iš rašto neaišku, kas atliko apklausą, kiek asmenų buvo apklausta, ir kiti dalykai.
Teismas nutarė ne tik prijungti prie bylos šį raštą, bet ir išsireikalauti visą patikrinimo medžiagą.
Taip pat bus išsireikalauta Teisingumo ministerijos komisijos atlikto tyrimo išvada – pasak R.Kazėnienės, iš šios išvados galima spręsti, kad „Niklita“ turėjo galimybę veikti išskirtinėmis sąlygomis.
Pratęsė negaliojančią sutartį
Praėjusiame posėdyje gegužės pabaigoje liudijo Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Dorita Visalgienė, buvęs laikinasis Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Arvydas Venclovas, apklausti ir kiti žmonės.
„Valstybės kontrolės ataskaitoje konstatuota, jog sutartis su „Niklita“, pagal nuomos sutartį valdžiusią maisto parduotuvę Kauno tardymo izoliatoriuje, buvo negaliojanti. Faktiškai metus veikta neteisėtai, nepratęsus sutarties.
A.Venclovas patvirtino, kad buvo susipažinęs su šia ataskaita, tačiau negaliojanti sutartis buvo pratęsta. Jis pripažino, kad iš esmės buvo toks susitarimas“, – pasakojo R.Kazėnienė.
Anot R.Kazėnienės, konkursas buvo surengtas dėl parduotuvės patalpų, bet ne dėl kainų, todėl nutiestieji mokėjo už prekes gerokai didesnes nei rinkos kainas.
Rekomendavo nutraukti sutartis
„Niklita“ konkursus Kauno tardymo izoliatoriuje ir kitose įkalinimo įstaigose dėl nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo laimėdavo daugelį metų.
Po R.Kazėnienės pateiktų faktų patikrinimą atlikęs Kalėjimų departamentas rekomendavo nutraukti sutartis, kurias su šia bendrove dėl maitinimo buvo sudarę Marijampolės ir Alytaus pataisos namai.
Anot tikrintojų, išaiškėjo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, laimėtojas nustatytas neteisėtai.
Pasak R.Kazėnienės advokato Karolio Rugio, Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad „Niklitai“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos.
„Kaip matyti iš viešųjų pirkimų rezultatų, „Niklita“ toliau laimi konkursus įkalinimo įstaigose. Galbūt norima tam tikromis procedūromis mane įbauginti, priversti eikvoti energiją, atbaidyti nuo problemų kėlimo ateityje. Ne tik mane, bet ir kitus žmones.
Tokie dalykai parodo didelę jų galią ir mūsų, paprastų žmonių, beviltiškumą. Dalyvauti teismuose yra gana skausminga, sunku emociškai. Reikia nepalūžti ginant viešąjį interesą.
Tačiau aš nesustosiu, netylėsiu. Pasirinkau tokį kelią“, – pirmo teismo posėdžio dieną naujienų portalui lrytas.lt pareiškė R.Kazėnienė.
R.Kazėnienė tvirtino užkirtusi kelią nuteistųjų išnaudojimui.
Pasak jos, anksčiau maitinimo paslaugas teikdama „Niklita“ naudojosi darbo jėga lengvatinėmis sąlygomis, nesivadovaudama teisės aktais.
„Internete skelbiama, jog šiais metais „Niklita“ laimėjo 27 konkursus iš 27“, – pranešė R.Kazėnienė.
Verslininkas: „Skleidžiami prasimanymai“
V.Kukta teisme tvirtino, kad R.Kazėnienė skleidė prasimanymus, dėl jų „Niklita“ ir jis pats patyrė žalos.
Verslininko tvirtinimu, konkursai vykdavo skaidriai ir sąžiningai – laimėtojas būdavo nustatomas ne pagal pažintis, o remiantis objektyvumo principais: „Pasiūlydavome įkalinimo įstaigoms mažiausią kainą ir ekonomiškai naudingiausius variantus.“
Paskelbus neva neteisingą R.Kazėnienės informaciją, į bendrovę su nepasitikėjimu ėmė žvelgti verslo partneriai, nebesutiko duoti prekių be išankstinio apmokėjimo.
Verslininkas teigia pajutęs nepagrįstą institucijų psichologinį spaudimą nutraukti sutartis dėl maitinimo įkalinimo įstaigose. „Buvo sugadinta įmonės reputacija, mums užsivėrė keliai į bankus“, – dėstė verslininkas.
„Pasijutau nesaugiai – man tenka būti didelėse įkalinimo įstaigose, mane pažįsta daugelis nuteistųjų. Padaryta didžiulė žala. Turiu ir artimiesiems aiškintis, įrodinėti, kad nesu prasikaltęs. Iš darbo ėmė išeiti žmonės, neatlaikiusi spaudimo, pasitraukė mūsų įmonės gamybos vadovė. Nebuvo nustatyta esminių pažeidimų, dėl kurių mums būtų reiškiamos pretenzijos“, – teisme aiškino V.Kukta.
Verslininkas pripažino, kad viešieji konkursai sudaro didžiąją jo verslo dalį, apie 60 procentų.