Dėmesys – turintiems klausos negalią
Renginio idėjos sumanytoja – Kaune įsikūrusios VšĮ Veiklių mamų klubo vadovė Dovilė Klimavičienė. Jos nuomone, nuo pat mažų dienų svarbu ne tik pojūčiais tyrinėti pasaulį, bet ir pažinti žmones, kurie vienos ar kitos juslės neturi. „Itin svarbu skiepyti toleranciją, pagarbą ir supratimą – taip mažinama atskirtis. Tik bendraujant su vaikais galima jiems paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės nemato, nekalba, nevaikšto, nejaučia skonio ar kvapo“, – savo įžvalgomis dalijasi du mažus vaikus auginanti D. Klimavičienė.
Šiame piknike dalyvavo ir kurčiųjų šeimos, kurias sukvietė Dovilė Matulienė. Šias šeimas vienija Kauno kurčiųjų jaunimo organizacija. Mažieji šventės dalyviai greitai rado būdą susikalbėti su vaikais, turinčiais klausos negalią. Nuoširdus žvilgsnis ir šypsena pralaužė bendravimo sunkumus. Paėmę už rankytės, vedė vieni kitus basakojų takais, skubėjo išbandyti visas siūlomas pramogas.
Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Arūnas Bražinskas dalyvius supažindino su kurčiųjų pasauliu, gestų kalbos svarba. Vaikams teko stebėti gestų kalba sekamą pasaką, kurią gestų kalbos vertėjos vertė girdintiems. Susižavėjimo gestų kalbos vertėjų darbu neslėpė dvylikametė Nida, pareiškusi, kad ateity norėtų išmokti gestų kalbos ir taip padėti kurtiesiems.
„Labai džiaugiamės tokiomis „Veiklių mamų klubo“ iniciatyvomis, siekiančiomis visuomenę supažindinti su kurčiaisiais. Žinojimas apie tokias problemas mažina bendravimo baimę, nebūna išankstinio atstūmimo“, – įspūdžiais dalijasi šeima, auginanti klausos negalią turintį vaiką.
Padėti reiškia suprasti
Išvydus žmogų, turintį vienokią ar kitokia negalią, dažnam kyla gailestis, neretas sutrinka, nežinodamas, kaip elgtis. Galbūt tokioje situacijoje reikėtų pagalvoti, kuo galėtume padėti.
Renginio organizatorė Dovilė prisimena, kad pati augo aplinkoje, kur niekada nebuvo kalbama apie vieno ar kito pojūčio neturinčius, kitokius žmones, niekas nekalbėjo apie toleranciją, tiesiog vengdavo su jais susidurti ir bendrauti.
„Tik paauglystėje ėmiau suprasti, kad tereikia žinoti, kaip bendrauti, ir tuomet galima tikėtis gražios draugystės. Kitokių žmonių nėra – yra tik žmonės, kuriems kartais reikia truputį pagalbos ir supratimo. Taip ir gimė šio pikniko tikslas – nežinią keisti į žinias apie žmogaus pojūčius. Pasaulį galime pažinti akimis, ausimis arba tiesiog širdimi“, – pasakoja D. Klimavičienė.
Kuo pojūčiai svarbūs?
Vaikiškas klegesys, geros emocijos, nauji potyriai sujungė visus pikniko dalyvius. Profesionalios kaniterapijos tarnybos atstovės suteikė vaikams galimybę susipažinti su terapijoje dalyvaujančiais šuniukais. Vaikams be žodžių, tiesiog rankų judesiais, rodė, kaip jie gali keturkojus šukuoti, rišti kaseles ar duoti skanėstų.
„VLC Kauno“ (Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centro) kolektyvas žaismingai pasakojo, kodėl pojūčiai tokie svarbūs ir kaip juos lavinti nuo mažumės. Vaikams ir tėveliams buvo siūloma pasitikrinti muzikinę klausą, pabandyti užmerktomis akimis vienus dalykus atskirti nuo kitų, pasivaikščioti basakojų takais.
Ergoterapeutės Ksenija Stasiulienė ir Šarūnė Tamulionytė renginyje kalbėjo apie sensorinę sistemą, galimus šios sistemos sutrikimus, pojūčių lavinimo svarbą. Kiekvienas turime penkis jutimo organus (akys, ausys, nosis, liežuvis, oda) ir septynis pojūčius (rega, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas, pusiausvyros ir raumenų jutimas). Jutimų sistema dar vadinama sensorine.
„Informacija, kurią gauname per sensorinę sistemą, keliauja į smegenis, kur ji „iššifruojama“. Smegenimis mes suvokiame tai, ką matome, girdime, liečiame, uostome, ragaujame. Kiekvienas iš mūsų tą pačią informaciją dažnai priima skirtingai, todėl ir atsakas į ją būna nevienodas“, – aiškino ergoterapeutės.
Nauji potyriai
Kelionę laikinu penkių pojūčių labirintu vedė Rūta Janulevičienė. Ji kvietė atkreipti dėmesį į supančią aplinką, išgirsti triukšmą, pajusti žemę po kojomis, įsiklausyti į savo vidinius jausmus. Labirintai žinomi nuo seniausių laikų. Jie naudoti kaip gyvenimo kokybę gerinanti priemonė. Vaikščiojimas labirintu gali nuraminti protą ir sielą bei padėti gyvenimo kelionėje. Šeimos buvo kviečiamos atsinešti po knygą ir kartu sudėlioti Draugystės labirintą. Renginio pabaigoje vyko knygų mainai.
Ingrida Šerytė iš Meno terapijos ir socializacijos instituto VYTA kvietė išbandyti ebru – piešimo ant vandens techniką. Kurti tokiu būdu nereikia specialių meninių gebėjimų. Šis užsiėmimas dėl nesunkiai gaunamo gero rezultato, greitai kintančio proceso, neįprasto spalvų ir formų žaismo bei netikėtumo populiarus tarp vaikų ir suaugusiųjų.
Saviugdos studijai „Ahimsa“ atstovaujanti Vaiva Motiekaitytė vedė jogos pamokėles visai šeimai. Joga kartu su vaiku stiprina tarpusavio santykius, skatina kūno pojūčių išraišką. Joga – tai ir energijos šaltinis, dovanojantis gerą savijautą ir nuotaiką visai dienai.
Veiklios mamos džiaugiasi pirmuoju „Pojūčių pažinimo“ pikniku. Tikimasi, kad šeimų piknikas su tolerancija negaliai taps tradiciniu renginiu. Kiekvieną kartą pikniko dalyviai artimiau pažins vis kitą negalią.
