Vienintelė moteris, Lietuvoje kalinti iki gyvos galvos, ir toliau dienas leidžia Lukiškių kalėjime. Tik jau nebe vieniša. Apie vyro paieškas ir vestuves skaitykite čia.
Svirbutavičiai kartą per mėnesį gali pasijausti gyvenantys aprūpintą gyvenimą naujais baldais apstatytame būste.
Pastarasis sutuoktinių pasimatymas buvo rugpjūčio 22 dieną, rugsėjį laukia kitas. Jų kambaryje yra staliukas, kėdžių, virdulys, televizorius, lova, švari patalynė. Ant sienų kabo paveikslai, langas, nors ir su grotomis, bet didelis, su naktinėmis užuolaidomis.
Erdvioje virtuvėje – nauja elektrinė viryklė, nauji baldai, šaldytuvas, indai. Gelsvomis plytelėmis išklijuotame vonios kambaryje – nauja dušo kabina.
Gražesniais apdarais A.Bružaitė-Svirbutavičienė turėtų pasirūpinti pati. Kadangi ilgamečių globėjų pagalbos kalinė yra atsisakiusi jau prieš kelerius metus, o šeima jos nelanko, pareigūnai mano, kad savo marčia pasirūpina vyro tėvai.
Bet kalėjime ji, kaip ir visos nuteistos moterys, pagal įstatymą gauna apatinių drabužių, marškinėlių, kojinių, ilgas kelnes ir striukę, batus, šlepetes, patalynės komplektą, rankšluostį.
Turėtų pakakti ir higienos reikmenų: skiriama skalbimo miltelių, tualetinio muilo, popieriaus, dantų šepetėlis, pastos, skutimosi peiliukas, dezodorantas, intymios higienos priemonių.
Vaišina naminiu maistu
Norėdama palepinti savo vyrą kalinė gali jam iškepti pyragą, išvirti cepelinų. Bet rūpintis maistu nebūtina.
Kaip ir visi Lukiškių kaliniai, sutuoktiniai triskart per dieną gauna maisto, kuris jiems atnešamas į pasimatymų kambarį.
Kad valgis neatšaltų, jis pristatomas specialiuose maisto konteineriuose.
Kalėjime yra atskiri meniu moterims ir moterims, maitinančioms krūtimi, ir vyrams – dirbantiems, vegetarams, veganams, dietininkams. Bendras kalorijų skaičius per dieną yra 2225–2720 kcal.
Kadangi Alma yra dirbanti moteris, pusryčiams jai gali būti patiekiama perlinių arba miežinių kruopų košės, duonos, sviesto, pieno, arbatos arba kakavos su pienu, varškės arba virtų kiaušinių.
Pietums – žirnių, „Valstiečių“, burokėlių sriubos, troškintos kiaulienos, guliašo iš galvijų širdžių, virtų dešrelių, makaronų, perlinių kruopų košės, burokėlių salotų, agurkų, kompoto, kisieliaus, duonos, obuolys.
Vakarienei – keptos žuvies su bulvių koše ir burokėlių salotomis, makaronų apkepo su grietine, bandelė, keptų varškėčių su grietine, visada arbatos su cukrumi, sviesto, obuolys. Būna ir silkės, ir morkų salotų, plovo, šviežių kopūstų salotų, avižinių dribsnių košės.
„Galima drąsiai teigti, kad ne viena moteris laisvėje maitinasi daug prasčiau. Vyrai maisto gauna dar daugiau. Sutuoktiniai, norėdami pasilepinti, skanumynų gali užsisakyti iš parduotuvės. Pareigūnai, atlikdami „Barboros“ funkciją, juos pristato į kambarį“, – pasakojo V.Davidenka.
Šeimos būstai – atskiri
Tačiau 24 šeiminės laimės valandos prabėga greitai. Svirbutavičiai atsisveikina ir yra išvedami į savo kameras. Nors jie, kaip ir kiti nuteistieji iki gyvos galvos, gyvena vienutėse, svečiuotis vienas pas kitą negali.
A.Bružaitė-Svirbutavičienė kali ne „gyvagalvių“, bet moterų korpuse, tačiau kitų moterų susitikti negali.
Į savo būstą ji eina erdviu, naujai suremontuotu, gelsvai išdažytu koridoriumi. Ant sienų ir prie jos kameros durų kabo spalvingi paveikslai. Nuo laisvės ją skiria grotos ir pilkos metalinės sunkios durys, kuriose yra atidaromas langelis.
Pro jį pareigūnai retsykiais žvilgteli, ką veikia kalinė, bet ji pro veidrodinį stiklą iš vidaus pusės žiūrinčio nemato. Nuo pašalinių akių aukšta sienelė slepia kriauklę ir tualetą. Per langelį jai paduodamas ir maisto padėklas.
Paspaudusi mygtuką nuteistoji gali į kamerą pasikviesti pareigūną. Netoliese koridoriuje yra taksofonai, už savo pinigus ji gali skambinti kam nori dukart per savaitę, kontroliuojamas tik pokalbių laikas – 15 minučių.
Šalia pakabintos ir dėžutės, į kurias galima įmesti prašymus sveikatos priežiūros, psichologinei tarnybai, taip pat užsakymus parduotuvei.
Kalėjimo kamera šį Almos būstą galima vadinti sąlyginai.
Erdviame kambaryje stovi dviejų aukštų lova, yra spintelių, staliukas, nuosavas televizorius, siuvamoji mašina. Pro langą galima pamatyti ir Šv.Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bokštus.
Kalinės diena užimta
Almos dienos užimtos. Kameroje išimties tvarka ji augina vieną katiną, antras jau palaidotas. Keliamasi 6 valandą ryto, tvarkomasi, atnešami pusryčiai.
Privalomas kasdieninis patikrinimas – ji išvedama į koridorių, pareigūnai apžiūri kambarį. Ji gali pareikšti savo pageidavimus.
Po to prasideda socialinės reabilitacijos programa, pokalbiai su specialistais. Pusantros valandos galima vaikščioti kiemelyje. Kartą per savaitę ji vedama į dušą.
Tarp 12 ir 14 valandos atnešami pietūs, po to kalinė gali dirbti savo kameroje.
„Gyvagalviams“ kartais rodomi filmai, po to jie aptariami. Stebima pareigūnų ji nemokamai dirba 2 valandas – plauna koridorių ir laiptus.
Prižiūrėtojai sakė, kad Alma labai pareiginga ir tvarkinga, o darbas jai yra ir prasiblaškymas.
Tarp 17 ir 18 val. atnešama vakarienė, po jos – savarankiška veikla. Galima dirbti kompiuteriu be interneto, rašyti laiškus, mokytis. Penktadieniais kalinė susitinka ir su kalėjimo kapelionu Arūnu Peškaičiu.
Po to, kai kalinė draugių paprašė slapta perdavinėti jai siuntinukus per jos dvasinį vadovą ir tai paaiškėjo, su kapelionu ji susitinka ne kameroje, o kitame kambaryje.
22 valandą kalėjime nuaidi signalas miegoti. Vienintelė galimybė sutuoktiniams pasimatyti yra bendri „gyvagalvių“ reabilitacijos užsiėmimai ir mišios kalėjimo koplyčioje.
„Net gražu pažiūrėti, kaip jie laikosi susikibę už rankų“, – sakė pareigūnai.
Pareigūną iškart įvertina
Kalbinti pareigūnai neslėpė, kad A.Bružaitė-Svirbutavičienė yra sudėtingo būdo moteris, nevengianti parodyti ir savo charakterio.
„Matyt, ji tokia buvo ir laisvėje. Pareiškė nepasitenkinimą būrio viršininku, nes jis pamiršdavęs ją išvesti į grupės užsiėmimus, buvęs per griežtas.
Alma – labai ambicinga, jaučia, kad tarp „gyvagalvių“ yra išskirtinė. Su ja bendravę užsienio psichologai pasakė tik vieną žodį – manipuliatorė. Jai svarbi kitų nuomonė, ji naują pareigūną greitai „nuskenuoja“, įvertina paklausdama, ką jis mano apie jos nusikaltimą. Paprastai mes vengiame pokalbių šia tema“, – paatviravo su šia kaline bendraujantys prižiūrėtojai.
„A.Bružaitę-Svirbutavičienę man teko bausti tik vieną kartą. Ji bandė parduoti kitam „gyvagalviui“ arbatos pakelį. Nuobauda – neleidau jai papildomai pirkti parduotuvėje. Ši išskirtinė sutuoktinių pora mums problemų tikrai nekelia“, – tvirtino ir kalėjimo direktorius V.Davidenka.
Gyvenimą pakeistų kūdikis?
Bet problemų gali kilti, jei moteris pastotų ir pagimdytų. Kas tada? Ar tai būtų jos lengvatinis bilietas į laisvę?
„Iš tikrųjų toks atvejis niekaip teisiškai nereglamentuotas. Lukiškėse jai auginti kūdikį sąlygų nėra. Be to, kūdikis juk nekaltas, negali augti įkalintas. Matyt, jis būtų atiduotas į globos namus.
Arba kalinė būtų perkelta į Panevėžio moterų koloniją, kur yra sudarytos sąlygos kalinėms tam tikrą laiką auginti vaikus. Bet paaugintas vaikas vis tiek būtų išvežtas į globos namus“, – samprotavo direktorius.
Vaikžudė niekada nepageidavo kalėti moterų kolonijoje. Be to, tokiu atveju jai reikėtų atsisveikinti su šalia kalinčiu vyru. Jai vėl tektų rinktis – sutuoktinis ar vaikas?
