Šį tyrimą inicijuoja valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, praėjusią sesiją atliktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas iš esmės dėl tų pačių dalykų parodė, jog tyrimą reikia tęsti.
Pagal nutarimo projektą, specialiai sudaryta parlamentarų komisija turėtų aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.
Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.
Siūloma tirti 2008 – 2016 metų laikotarpį.
Jau ne „prezidentinė“
Tik registravus šios tyrimo komisijos idėją, žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad šia komisijos tyrimo objektu gali tapti ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apie tai kalbėjo ir valstiečių lyderis.
Visgi, dabar šias kalbas valdantieji neigia. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad tyrimas nėra nukreiptas prieš konkretų asmenį.
„Ten nėra nieko rašoma apie tyrimą, kuris būtų nukreiptas prieš viena ar kitą pareigūną“, – tvirtino politikas.
„Aš manau, kad skirtingai, nei kurie Seimo nariai, tyrimas, kurį atliko NSGK yra toli gražu nebaigtas. Tęstinumas to tyrimo, pažiūrėjimas į laikotarpį per pačių politikų veiksmus, yra reikalingas. Mes konstatavome verslo grupes, bet politikai savo atsakomybės išvengė“, – kalbėjo R.Karbauskis.
„Mes gerbiame nuomones. Rasime kitus 25 ekspertus, kurie turės kitą nuomonę“, – sakė R.Karbauskis, komentuodamas teisės eksperto Vytauto Sinkevičiaus teiginius apie šią komisiją.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat tvirtino, kad naujosios komisijos negalima vadinti „prezidentine“.
„Ten niekur nėra žodžio „prezidentė“, nei jos veiksmai. Tai yra politinių procesų tyrimas, tęstinumas, išplėtimas laikotarpyje. O jaudintis iš anksto, kas ten bus kaip vertinama, nėra reikalo. Šiandien įvyks tik pateikimas, dar gali būti teikiami ir kiti siūlymai“, – žurnalistams Seime kalbėjo V.Pranckietis.
Jis neabejodamas patvirtinto, kad tokia komisija yra reikalinga. „Reikia tirti tuos neskaidrius procesus, kurie turėjo įtakos politiniams procesams“, – kalbėjo Seimo vadovas, patvirtindamas, kad pateikimo stadijoje palaikys šią idėją.
Ne visi valdantieji palaiko
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad gana skeptiškai vertina naujos komisijos idėją.
„Aš po pateikimo balsuosiu už ir teiksiu savo siūlymus. Svarbiausia yra įgyvendinti NSGK tyrimo išvadas, nes klausimas, ką mūsų frakcija paliks po savęs. Akivaizdu, kad politinė sistema yra pažeidžiama ir tam reikia labai stiprių sprendimų“, – kalbėjo parlamentaras.
„Sunkiai įsivaizduoju vienu metu judėjimą dviem takeliais, bet galbūt tai yra įmanoma“, – sakė V.Bakas. „Jeigu mes vėl tiriame, tai turi būti ištirta stambiausia afera Lietuvos istorijoje – „LEO LT“, reikia įvardinti žmones, kurie projektavo tai, pasipelnė, nes tie žmonės ir šiandien yra Seime“, – kalbėjo politikas.
„Tai neturėtų būti būdas įgelti politiniams oponentams, neturi būti noras kelti šurmulį“, – teigė V.Bakas.
Apie galimybę, kad komisija taps politine kalbėjo ir koalicijos partneris „socdemdarbietis“ Gediminas Kirkilas.
„Aš gana skeptiškas, bet jei koalicija to nori, tai tegul daro. Aš, pagal savo patirtį, galiu pasakyti, kad visos tokios partijos yra politinės. Nieko nepadarysi“, – žurnalistams sakė G.Kirkilas, pridurdamas, kad tai yra „būdas politikams padiskutuoti“.
Opozicija aiškiai mato norą susidoroti
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kalbėjo visiškai priešingai. Jo teigimu, tai aiškus valdančiųjų noras susidoroti su politiniais oponentais.
„Tai yra komisija, skirta susidoroti su politiniais oponentais. Iš anksčiau kurtų komisijų mes matome, kad tai nebuvo sėkmingas instrumentas. Bet nėra taip paprasta susidoroti su oponentais, net tokiems diktatoriams kaip R.Karbauskis“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Paklaustas, kas yra tie oponentai, su kuriais, neva jo, bandoma susidoroti, G.Landsbergis įvardijo kandidatus į prezidentus.
„Turbūt kiekvienas iš jų turės sau skirtą komisiją“, – prognozavo konservatorius.
„Iš esmės, neabejoju, tai yra premjero Sauliaus Skvernelio taktika prieš rinkimus – likti vienam, gražiam, uniformuotam prezidentui“, – sakė jis.
Politikas patvirtino, kad kaip potencialų taikinį mato ir šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tačiau negalėjo atsakyti, kokiu tikslu, nes „negali pamatyti, kas darosi R.Karbauskio galvoje“.
„Turbūt žmogus pradėjęs politinę kovą su visais, negali sustoti“, – situaciją aiškino jis.
Tokią komisiją jis vadino „patyčia iš Seimo darbo“.
Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.
Konstatuota, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.
Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.
