Paskutiniu metu valstiečių partijos ir konservatorių partijos lyderiai toli gražu nesutarė, o tiesioginio eterio metu G.Landsbergis pažėrė kaltinimų valstiečiui Stasiui Jakeliūnui. Konservatorius tikino, kad jis galimai darė įtaką Konstitucinio teismo teisėjui.
„Gal tai buvo draugiški pokalbiai, bet mano žiniomis, tai buvo spaudimo darymas. Man kyla klausimų, kas vyksta šioje valstybėje“, – kalbėjo konservatorių vadovas.
Politikas konkrečiai kalbėjo apie Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką S.Jakeliūną, kuris, KT teisėjui galimai darė spaudimą dėl pensijų reformos, kuri yra apskųsta teismui. Anot G.Landsbergio, buvo reikalaujama valstiečiams palankaus sprendimo.
R.Karbauskis į tokias kalbas sureagavo aštriai. „Kokia turi būti žmonių fantazija, kad apkaltintumėte komiteto pirmininką įtakos darymu. Man yra juokinga, nes niekas iš mūsų frakcijos žmonių nusikaltimų nedaro. Tai neįmanoma, net logiškai galvojant“, – tiesioginiame eteryje kalbėjo R.Karbauskis.
Jis G.Landsbergio konkrečiai klausė, kodėl jie, neva, turėdami tokią informaciją, nesikreipė į atsakingas institucijas.
„Mes kalbame apie pastarųjų dienų įvykius, tai yra greičiausiai susiję su išvadų paskelbimu“, – kalbėjo konservatorius.
Bet kokį spaudimą neigia
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su minėtu parlamentaru Stasiu Jakeliūnu, jis patvirtino, kad rugsėjo pirmosiomis dienomis buvo susitikime su Konstitucinio teismo pirmininku Dainiumi Žalimu. Tačiau jis kategoriškai neigė bet kokias kalbas apie darytą spaudimą.
„O įmanoma daryti įtaką ir spaudimą Konstitucinio teismo teisėjui? O teismas pasiduoda spaudimui, ar ne?“ – pirmiausia klausė pašnekovas.
Vėliau jis patvirtino susitikimo faktą.
„Taip, susitikimas įvyko, berods, rugsėjo 3 dieną. Po diskusijos frakcijoje su juo, man buvo parekomenduota su juo susipažinti. Man kilo abejonių, tai daryti, ar ne. Aš jam pristačiau tam tikrus argumentus – koncepcinius ir istorinius, kodėl apskritai tokie įstatymai buvo priimti birželio pabaigoje. Pateikiau papildomos informacijos ir tarptautinių ekonomistų vertinimus apie pensijų sistemas. Bet jokio spaudimo, jokių galimybių spaudimo negalėjo ir būti“, – kalbėjo politikas.
„Pirmininkas sprendė, susitikti ar ne. Pokalbis buvo labai neutralus ir ramus. Bet mano pozicija ir vertinimai buvo išsakyti“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
„Manau, kad G.Landsbergis užsiima manęs diskreditavimu“, – taip šią situaciją įvertino S.Jakeliūnas.
„Jei KT priims kažkokį sprendimą dėl šio klausimo svarstymo, yra tokia tikimybė, kad aš galiu būti paskirtas Seimo atstovu. Tokiu atveju, bandymas interpretuoti, kad toks susitikimas buvo spaudimo būdas KT pirmininkui, būtų vertinamas jau kaip ir bandymas paveikti KT sprendimus“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
Apie tai, kad jokio spaudimo nebuvo patvirtino ir pats Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas. „Susitikimas įvyko rugsėjo 3 dieną, jo paties iniciatyva. Tai buvo tiesiog susipažinimo vizitas – žmogus pageidauja ateiti, aš gi tikrai nežinau kokiu klausimu. Jis atėjo, jokio spaudimo tikrai nebuvo“, – naujienų portalui lrytas.lt D.Žalimas.
Parlamentinė opozicija liepos pabaigoje kreipėsi į KT dėl Seimo patvirtintos pensijų sistemos reformos. Iš viso kreipimąsi pasirašė 30 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės narių.
Kreipimosi į KT iniciatoriai sako, kad nuo kitų metų prasidėsianti pensijų reforma pažeis antroje pensijų kaupimo pakopoje dalyvaujančių žmonių teisėtus lūkesčius, nes daugiau negu 15 metų valstybė formavo lūkestį, kad ji yra pasirengusi stiprinti šį kaupimą, o gyventojai turi rūpintis savo senatve.
