„Vagystė baltomis pirštinėmis“, – apie tai, kas jau keletą metų vyksta bendrovėje Klaipėdos šaldytuvų terminale, kalba vienas jos akcininkų Gintautas Asakavičius.
Verslininkas tikėjosi, kad graibstomą ir skolinamą bendrovės turtą padės išgelbėti prokurorai ir teismai, tačiau pats sulaukė antstolių rašto, jog skolą Klaipėdos šaldytuvų terminalui teks grąžinti šios įmonės akcijomis.
„Tai bandymas su pareigūnų pagalba perimti mano akcijas ir visą įmonės turtą į vienas rankas“, – aiškino G.Asakavičius, su kitu bendrovės akcininku Arvydu Čėsna dažnai susitinkantis teismuose.
Grąžinama skola ar paskola?
Klaipėdos šaldytuvų terminalo skolininku G.Asakavičius tapo itin keistomis aplinkybėmis. Šaldytų produktų sandėliavimu užsiimanti bendrovė 2015 metais iš banko pasiskolino 900 tūkst. eurų, kuriuos panaudojo ne verslo plėtrai, o perskolino savo akcininkams.
G.Asakavičius gavo 147 tūkst. eurų, tačiau tikino, jog tai ne bendrovės suteikta paskola. Jo teigimu, kitas Klaipėdos šaldytuvų terminalo akcininkas A.Čėsna bendrovės lėšomis jam grąžina asmeninę skolą už Kaišiadorių rajone įsigytą sodybą. Būtent todėl G.Asakavičius teigė nepasirašęs net paskolos sutarties.
Dėl negrąžintos paskolos verslininkas atsidūrė antstolių akiratyje, tačiau nustebo, jog antstoliai siekia perimti ne jo butą prestižinėje Vilniaus vietoje, o Klaipėdos šaldytuvų terminalo akcijas. G.Asakavičiui raštą atsiuntusi antstolė paprašė nurodyti vienos šios įmonės akcijos vertę.
Paskolą grąžino butais
Keistu būdu paskolą Klaipėdos šaldytuvų terminalui bando grąžinti ir bendrovė „Ketonas“. Bendrovei, kurios vienintelis akcininkas – pats A.Čėsna, buvo suteikta didesnė nei pusės milijono eurų paskola.
Tačiau vietoj pinigų „Ketonas“ Klaipėdos šaldytuvų terminalui perleido tris apartamentus Nidoje esančiame poilsio komplekse „Vilnelė“. Perduodamas apartamentus Klaipėdos šaldytuvų terminalui „Ketonas“ juos įvertino pusantro karto brangiau, nei siūloma skelbimuose.
Tokį atsiskaitymo būdą Klaipėdos šaldytuvų terminalo akcininkas G.Asakavičius apskundė teismui. Jo nuomone, toks sandoris bendrovei padarys tik nuostolių: „Ketonas“ – lyg ir atsiskaitęs, jam nebereikia mokėti palūkanų, o bendrovė bankui jas moka. Bankas butų taip pat nepriims – Klaipėdos šaldytuvų terminalas juos pirmiausia turės parduoti.“
A.Čėsna iš Klaipėdos šaldytuvų terminalo buvo pasiskolinęs beveik 92 tūkst. eurų. Pusę paskolos verslininkas jau yra grąžinęs, o dėl likusios dalies A.Čėsna teismui yra pateikęs vekselį, pagal kurį perskolintus pinigus iki 2020 metų jam yra įsipareigojęs grąžinti stambioje kontrabandos byloje minimas veikėjas Egidijus Nekrošius.
Eksperto išvados nesvarbios
Dėl galimo Klaipėdos šaldytuvų terminalo turto pasisavinimo G.Asakavičius ne kartą kreipėsi į teisėsaugą, tačiau rugpjūčio pabaigoje ikiteisminis tyrimas buvo galutinai nutrauktas.
Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktos ir nepriklausomo eksperto Rimo Butkevičius išvados, kuriose teigiama jog dalį lėšų akcininkams perskolinęs Klaipėdos šaldytuvų terminalas sumažino savo trumpalaikį turtą – bendrovė dalimis bankui grąžindavo paskolą ir mokėjo palūkanas, tačiau pirmaisiais metais iš akcininkų palūkanų negavo.
Tačiau sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmęs teismas apie šias išvadas neužsiminė nė žodžiu.
Mašina liko pardavėjams
Klaipėdos apygardos teismui G.Asakavičius buvo pateikęs ir prašymą atnaujinti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Verslininkas pateikė dar vieną, jo nuomone, lėšų švaistymą įrodančią istoriją.
G.Asakavičiaus žiniomis, 2013 metų kovą Klaipėdos šaldytuvų terminalas iš bendrovės „Lobikus“ už 40,5 tūkst. eurų (tuomet 140 tūkst. litų) įsigijo automobilį „Audi A6“, kurį po dvejų metų jau už pusę kainos perleido kitiems asmenims.
G.Asakavičius nurodė, jog po šio sandorio Klaipėdos šaldytuvų terminalo įsigytu automobiliu ir toliau naudojosi jo pardavėjai – bendrovėje „Lobikus“ dirbanti sutuoktinių pora.
Verslininko teigimu, nors „Audi A6“ juridiškai visą laiką priklausė Klaipėdos šaldytuvų terminalui, automobilis niekada nebuvo naudojamas bendrovės veikloje. Negana to, perleidusi jį kitiems asmenims už pusę kainos bendrovė patyrė 20 tūkst. eurų nuostolių.
Su šia informacija susipažinusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Regina Bertašienė nusprendė, jog G.Asakavičiaus nurodytos aplinkybės niekuo nepagrįstos, o ikiteisminio tyrimo metu patikrinus Klaipėdos šaldytuvų terminalo buhalterijos dokumentus, tokių faktų nebuvo nustatyta.
„Kyla klausimas, kaip tokios aplinkybės galėjo būti nustatytos tyrime, jei jos yra naujai paaiškėjusios. Nurodyto automobilio įsigijimo aplinkybės tyrime nebuvo nei tiriamos, nei vertinamos, būtent todėl jos ir nebuvo nustatytos“, – teismo sprendimu stebėjosi G.Asakavičius.
Keistas pirkinys nenustebino
Pareigūnų nesudomino nei įtartini Klaipėdos šaldytuvų terminalo pirkiniai, nei tai, jog visi jie buvo perkami iš A.Čėsnai priklausančių bendrovių.
Pareigūnai buvo pradėję aiškintis, kodėl Klaipėdos šaldytuvų terminalas dar 2010–2011 metais į bendrovės „Victoria Wood“ sąskaitą per kelis kartus už medienos stulpus pervedė 173,7 tūkst. eurų.
„Victoria Wood“ turėjo paruošti ir impregnuoti stulpus, už nedidelį antkainį juos parduoti Klaipėdos šaldytuvų terminalui, o šaldytus produktus sandėliuojanti bendrovė stulpus planavo perparduoti kitose šalyse.
Apkaltino karą Sirijoje
Tačiau šis verslo planas liko neįgyvendintas. Klaipėdos šaldytuvų terminalas už stulpus sumokėjo avansu, tačiau jų nesulaukė – „Victoria Wood“ už tuos pinigus įsigijo tik jiems gaminti skirtos medienos. Pagrindinis bendrovės „Victoria Wood“ akcininkas A.Čėsna pareigūnams tuomet aiškino, jog verslą sustabdė Sirijoje prasidėjęs karas, nes parduoti stulpus planuota kaip tik šioje šalyje.
Stulpų pardavėjams esą atsirado dar viena kliūtis – vienintelis bendrovei priklausantis traktorius buvo įkeistas bankui, o vėliau už skolas jį paėmė antstoliai.
Sunkumų ištikta „Victoria Wood“ Klaipėdos šaldytuvų terminalui grąžino 75 procentus sumokėto avanso ir bankrutavo.
Tik ar šis bankrotas nebuvo paskelbtas vien todėl, kad staiga atgytų kita bendrovė „Iralit“, kurios akcininkas taip pat buvo A.Čėsna?
G.Asakavičiaus žiniomis, ši bendrovė dar iki karo Sirijoje pradžios sėkmingai pardavinėjo stulpus, o juos į mašinas krovė areštuotas traktorius-miškavežis, nes antstoliai jo iš karto neišsivežė.
Užteko pokalbio telefonu
G.Asakavičiaus teigimu, tai, kad šio medienos verslo nesutrikdė karas Sirijoje, galėjo patvirtinti abiejų bendrovių darbuotojai, tačiau vienas jų visai nebuvo apklaustas, o su kitu tyrėjai užteko pabendrauti telefonu.
Vienam darbuotojų paskambinusi policijos tyrėja uždavė keletą klausimų apie šį laikotarpį, tačiau į tikrą apklausą jo niekada nepakvietė.
„Per apklausą telefonu duoti parodymai galėjo būti nenaudingi tiek nusikaltimus galbūt padariusiems asmenims, tiek ikiteisminio tyrimo įstaigai, visomis išgalėmis siekusiai nutraukti tyrimą“, – skunde Klaipėdos apygardos teismui svarstė G.Asakavičius.
Apklausė dukterį ir žentą
Kad išsiaiškintų, kodėl mediena nebuvo pristatyta Klaipėdos šaldytuvų terminalui, tyrėjams užteko vien A.Čėsnos ir jam artimų žmonių paaiškinimų. „Victoria Wood“ direktoriumi tuo metu dirbo A.Čėsnos žentas Audrius Zukas, o bendrovei „Iralit“ vadovavo jo duktė Sigita Čėsnaitė.
Dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo į Klaipėdos apygardos teismą kreipęsis G.Asakavičius užsiminė, jog šių liudytojų parodymus reikėtų vertinti itin kritiškai, nes Klaipėdos prokuratūroje tuo metu buvo atliekamas tyrimas dėl jų duotų galbūt melagingų parodymų kitoje byloje.
Be to, G.Asakavičiui abejonių kėlė ir bendrovei „Iralit“ Klaipėdos šaldytuvo terminalo suteikta 9123 eurų paskola, kurią S.Čėsnaitė tvirtino grąžinusi grynaisiais pinigais. Šios operacijos tikrumo pareigūnai taip pat netikrino.
Nepristatė ir metalo
Pareigūnų nesudomino ir kitas Klaipėdos šaldytuvų terminalo nepasiekęs pirkinys. Iš bendrovės „Lemesta“, kurios dalis akcijų taip pat priklauso A.Čėsnai, Klaipėdos šaldytuvų terminalas pirko metalo, kuris turėjo būti skirtas pastatui-šaldytuvui remontuoti ir apšiltinti.
Klaipėdos šaldytuvų terminalas „Lemestai“ sumokėjo 177 tūkstančius eurų avanso, tačiau metalo negavo – Rusija laikinai sustabdė jo tiekimą į Lietuvą.
„Lemesta“ Klaipėdos šaldytuvų terminalui grąžino avansu sumokėtus pinigus, bet netrukus buvo pasirašyta nauja 177 tūkst. eurų vertės sutartis.
Kas už ką mokėjo?
Ar Klaipėdos šaldytuvų terminalas iš tiesų bandė įsigyti metalo, abejojama, nes pinigų dalybos priminė žaidimą.
Pirkėjas pinigus į „Lemestos“ sąskaitą pervesdavo tik tuomet, kai tokią pat sumą gaudavo iš šios bendrovės. Pastebėjęs, kad visi pavedimai buvo atliekami mėnesio pabaigoje, G.Asakavičius atkreipė pareigūnų dėmesį, jog taip galėjo būti siekiama išvengti mokesčių į valstybės biudžetą.
Tačiau nutraukti ikiteisminį tyrimą nusprendę pareigūnai to nesiaiškino. „Šiuo atveju nereikėjo net nieko tirti, būtų užtekę tik paimti dokumentus ir viskas būtų buvę aišku“, – svarstė G.Asakavičius.
Pasitikėjo dokumentais
Pareigūnų jis ne kartą prašė atlikti išsamų Klaipėdos šaldytuvų terminalo ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, tačiau visi prašymai buvo atmesti. „Neatlikus tokio tyrimo ir nesekant, kur bendrovės „Victoria Wood“, „Iralit“ ir „Lemesta“ panaudojo gautus pinigus, nusikaltimo nematyti. Remiantis vien finansiniais duomenimis, visi tariami sandoriai pridengiami dokumentais“, – kalbėjo G.Asakavičius.
Verslininkas ne kartą aiškino, jog buhalterinius dokumentus bei įmonių ekonominę veiklą vertinę ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo reikalingų specialių žinių ir kvalifikacijos, todėl tokios užduotys turėjo būti skiriamos specialistams.
Nutraukti tyrimą nusprendusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Regina Bertašienė paaiškino, jog norint tinkamai įvertinti tikrų ar tariamų sandorių pagrįstumą ne visais atvejais būtina skirti ūkinės-finansinės veiklos tyrimą. „Dažnai apsiribojama gautų finansinių dokumentų, kurie yra tinkamai apžiūrėti ir parašyti, vertinimu ir analize – tai šioje byloje ir buvo padaryta“, – teigiama teismo nutartyje.
Teisėjos teigimu, visų G.Asakavičiaus skunduose pareikštų prašymų tenkinimas reikštų proceso vilkinimą ir valstybės lėšų švaistymą.
Vienas advokatas – visiems
Tačiau tai, kad galimą Klaipėdos šaldytuvų terminalo lėšų iššvaistymą tyrę prokurorai ne visada buvo objektyvūs, yra pripažinęs ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas.
Į šį teismą kreipėsi G.Asakavičiaus advokatas, per klaidą gavęs Klaipėdos apygardos prokuroro Vytauto Jurkevičiaus elektroninį laišką, kur jis susirašinėjo su Klaipėdos šaldytuvų terminalo sandorius turėjusia aiškintis tyrėja.
Pareigūnai susirašinėdami aptarė, kaip per apklausą kalbėti su G.Asakavičiumi arba jo advokatu, kad „paskui nutarime lengviau būtų atmesti kai kuriuos prašymo punktus arba atsakyti, kodėl jie nevykdytini“.
Po šio susirašinėjimo praėjus keturiems mėnesiams tyrimas iš tiesų buvo nutrauktas.
Klaipėdos apylinkės teismas nusprendė, jog prokurorą reikia nušalinti ne tik dėl to.
Prokuroras V.Jurkevičius neįžvelgė nieko bloga, kad tuomet kaip specialiajam liudytojui byloje apklaustam A.Čėsnai bei kitiems šioje byloje minimiems asmenims atstovautų tas pats advokatas. Keliose apklausose dalyvavęs advokatas girdėjo ir galėjo palyginti visų parodymus.
Akistata – tik dokumente?
Prokurorai painiojosi ir tuomet, kai G.Asakavičius pateikė prašymą surengti jo akistatą su Klaipėdos šaldytuvų terminalo buhaltere Audra Bardauskiene.
Jai Klaipėdos įmonės akcininkas norėjo pateikti klausimą, kurio taip ir nepaklausė jos finansines operacijas tyrę pareigūnai: „Kas buhalterei davė nurodymus pervesti pinigus į bendrovių „Victoria Wood“ ir „Iralit“ sąskaitas, nes tarp šių bendrovių nebuvo jokių susitarimų dėl prekių ar paslaugų tiekimo?“
Prokurorės Dalios Mackevičienės pateiktame atsakyme teigiama, jog tokia akistata buvo surengta, tačiau teisme paaiškėjo, kad jos nebuvo.
Apie galimus pažeidimus tiriant šią bylą G.Asakavičius norėjo paaiškinti Klaipėdos apygardos prokuratūros arba kuriam nors Generalinės prokuratūros vadovų, tačiau į priėmimą nepateko.
Prokuratūra atsakė, jog sprendimą dėl nutraukto tyrimo gali priimti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas. Vyriausiasis prokuroras nei žodžiu, nei raštu pateiktų skundų nenagrinėja, todėl neverta gaišinti jo laiko.
Melagingi sandoriai – dažni
Jurgita Judickienė, Advokatų kontoros „Jurex“ advokatė
„Deja, bet Lietuvoje tikrai yra pasitaikęs ne vienas atvejis, kai akcininkas, ypač jei yra didesnis už kitus ir turi įmonės valdymo kontrolę savo rankose, piktnaudžiauja savo teisėmis.
Tai dažniausiai pasireiškia įmonės lėšų įdarbinimu savo asmeninėms reikmėms ar lėšų pervedimais į kitus juridinius vienetus sudarant pagrindinei įmonei nebūtinai naudingus sandorius.
Tokių pavyzdžių yra ne vienas, o akcininkų konfliktus ar tokius atvejus turi aiškintis ne tik patys akcininkai, bet ir atitinkamos teisėsaugos institucijos. Juk kalbama ne tik apie žalą akcininkams, tai yra kitų asmenų turtui. Žala gali būti daroma ir pačiai valstybei, jei minėtos lėšos ar turtas perkeliamas per apsimestinius sandorius.“
