Tikslinės lėšos, vadinamasis kokybės krepšelis, pasieks apie 180 mokyklų: 150 mokyklų, kuriose mokinių pasiekimai yra žemesni, taip pat ir 30 mokyklų, kurios dalinsis gerąja patirtimi ir padės temptis esančioms apačioje.
Stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčioje mokykloje kokybės krepšelis atneš 127 papildomus eurus mokiniui, o turinčioms silpną geros mokyklos požymių raišką – 354 eurus mokiniui.
Kokybės krepšelio modelį Seimo Švietimo ir mokslo kultūros komitete trečiadienį pristatęs švietimo viceministras Gražvydas Kazakevičius teigė, jog pagrindinis dėmesys teks 5–8 klasių moksleiviams, nes „čia įvyksta didieji praradimai“.
„Didieji praradimai įvyksta vaikams pereinant iš pradinės į dalykinę sistemą, todėl norime stiprinti šią poziciją, 5–8 klases“, – sakė viceministras.
Kartu jis pabrėžė, kad reikia ne tik padėti silpnesnėms mokykloms, bet ir sudaryti sąlygas augti gerosioms.
„Turime nepaleisti ir viršaus“, – sakė viceministras.
Kokybės krepšeliui iš ES struktūrinių fondų dvejiems metams numatoma skirti per 24 mln. eurų.
Šios lėšos daugiausia bus skiriamos 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti: konsultacijoms, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai gerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, taip pat mokytojų kvalifikacijai tobulinti.
Ugdymo kokybės situaciją pristatęs viceministras pažymėjo, kad šiuo metu kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų daugiau kaip dvejų papildomų mokslo metų.
Šiuo metu ketvirtadalis Lietuvos mokinių nepasiekia bazinio lygmens matematinio, gamtamokslio ugdymo, skaitymo gebėjimų srityse.
Mokinių pasiekimų skirtumai vieni didžiausių iš 72 EBPO PISA tyrimo šalių. Lietuva yra 55 vietoje, stipriai nutolusi nuo EBPO vidurkio.
