Valdančiųjų parengtas projektas R.Paksui leistų kandidatuoti ir į Seimą, ir į prezidentus. Remiantis pataisa, per apkaltą pašalintas asmuo Seimo nariu ar prezidentu galėtų būti renkamas praėjus dešimties metų terminui.
Seimas po svarstymo pritarė šiam įstatymo projektui, „už“ balsavo 63, „prieš“ 21, susilaikė 16.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė teigė, kad komitetas nusprendė nesuvaržyti R.Pakso teisių.
„Mes labai ilgai diskutavome dėl pataisų komitete. Ir buvo apsispręsta, kad tos suvaržytos jo teisės turėtų būti atkuriamos visa forma“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat teigė, kad ilgus metus vilkintą procesą reikia tiesiog priimti.
„Opozicija siūlo kitaip, nei kad siūlo Europos žmogaus teisių teismas. Mes norėtume įgyvendinti teismo sprendimą, jis buvo vilkinamas jau daug metų. Tą sprendimą reikia galutinai priimti“, – žurnalistams Seime sakė V.Pranckietis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat teigė, kad norima įvykdyti Europos žmogaus teisių teismo sprendimą.
„Yra Europos žmogaus teisių teismo sprendimai, Lietuva yra įpareigota priimti sprendimus. Mes teismo sprendimus gerbiame ir palaikysime šituos siūlymus“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Naglis Puteikis, palaikydamas šią idėją, siūlė sprendimą perduoti į rinkėjų rankas.
„Paksas bausmę jau, kaip galima pavadinti, atliko, siūlau užimti šias pozicijas, tegul renkasi rinkėjai“, – teigė N.Puteikis.
Opozicija vadina pertekliniu pasiūlymu
Diskusijoje Seime dalyvavęs liberalas E.Gentvilas teigė, kad noras leisti R.Paksui dalyvauti prezidento rinkimuose yra sugalvotas valdančiųjų, o ne nurodomas Europos žmogaus teisių teismo.
„Gerbiamieji, mes galime daug ką prigalvoti, kur veda mūsų fantazija. Visą procesą inicijuojame ne mes, o Europos žmogaus teisių teismas. O jeigu norite ką nors pridėti – tai jau jūsų fantazijos reikalai“, – aiškino jis.
„Tai jūsų noras, kad R.Paksas galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose“, – motyvavo E.Gentvilas. Jo teigimu, pasiūlymas leisti dalyvauti politikui prezidento rinkimuose yra tikrai perteklinis. Jis palaiko tik idėją leisti jam dalyvauti Seimo rinkimuose.
O konservatorius Jurgis Razma teigė, kad greitai į Seimą atkeliavusios šios pataisos yra tiesioginė nauda ir užkulisinis susitarimas tarp valdančiųjų ir prie jų visai neseniai prisijungusių „tvarkiečių“.
Sprendimo nepriima nuo 2011 metų
Šias pataisas priimti siūlo Vyriausybė, tuo tarpu alternatyvų opozicijos inicijuotą projektą – atmesti. Pagal opozicijos parengtą variantą, per apkaltą pašalintam asmeniui būtų leidžiama kandidatuoti tik į Seimo narius, draudžiama būti renkamam į Seimo vadovybę.
Vyriausybė savo išvadoje argumentuoja, kad pirmosios pataisos užtikrintų „platesnes galimybes asmenims tinkamai įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę“.
R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais nusprendė, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas.
Jei kelią kandidatavimui atveriančios pataisos iki spalio nepajudės Seime, Lietuvai gresia Europos Tarybos Ministrų Komiteto sankcijos.
Kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama remiantis Konstitucinio Teismo aiškinimu, jog toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika. Pasak teismo, tokią nuostatą pakeisti galima tik pakeitus Konstituciją.
Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
Seimas prieš kelerius metus bandė priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui būtų atvėrusios kelią į rinkimus, bet pritrūko balsų.
Konstitucijai pakeisti reikia, kad per priėmimą už pataisas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl pataisų priėmimo būna balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka.
R. Paksas iš prezidento pareigų pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
