Varpas, sukurtas pagal tą, kurį 1919 m. Amerikos lietuvių Seimas Čikagoje nusprendė padovanoti Lietuvai. Jis buvo nuliedintas 1920 m. už suaukotas lėšas.
Pasak Prezidentės, šis istorinis varpas – tarsi laisvės šauklys, jo likimas primena sudėtingą Lietuvos valstybės kelią atkovojus nepriklausomybę. Ir mūsų šventovių varpų dūžiai primena apie žmonių siekius, tikėjimą, viltį ir pasitikėjimą savo valstybe. Šventasis Tėvas atvyksta pasveikinti Lietuvos ne tik valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga, bet ir pagerbti visos tautos, kuri sugebėjo išgyventi, daug kovoti ir kentėti, kad susigrąžintų taiką ir valstybę.
Varpą buvo ketinama įkelti į Gedimino bokštą, tačiau, kai išeivių dovana pasiekė Lietuvą, Vilnius jau buvo okupuotas. Todėl 1922 m. vasario 16 d. varpas pirmą kartą prabilo iš bokšto Kaune. Juo skambino aušrininkas Petras Vileišis ir Amerikos lietuvis Julius Kaupas. Iškilmėse dalyvavo Prezidentas Aleksandras Stulginskis.
Vėliau Laisvės varpas buvo perkeltas į naujų muziejaus rūmų bokštą ir skambėdavo kas vakarą. Sovietinės okupacijos metais varpas tylėjo kaip ir kiti Lietuvos varpai. Tačiau, prasidėjus atgimimui, 1988 m. rudenį varpas vėl prabilo, virš Karo muziejaus bokšto keliant trispalvę. Jis iki šiol skamba per didžiąsias mūsų šventes.
Ant Popiežiui dovanojamo varpo taip pat yra Vyčio bareljefas ir garsus ketureilis apie pareigą Tėvynei: „O, skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos“. Tai tarpukario Lietuvos diplomato, patrioto Broniaus Kazio Balučio eilės.
Dovanos pagaminimu rūpinosi alytiškiai iš S. Stulpino statybinių konstrukcijų projektavimo įmonės, varpas nulietas Lenkijoje, brolių Kruševskių varpų liejykloje Vengruve.
Prezidentė Popiežiui taip pat įteiks „Gloria Lietuvai“ įrašą. Šis įspūdingas kūrinys skambėjo šiemet per Vasario 16-ąją minint Lietuvos 100-mečio jubiliejų. Jame girdisi šimto Lietuvos šventovių varpai. Tarp jų – ir Laisvės varpas.
