Popiežiaus viešnagė – tarsi generalinė Pasaulio pabaigos repeticija

Popiežiai atvyksta ir išvyksta – toliau tęsti dvasinio išganymo misijos pasaulyje. O miestai, kuriuose Šventasis Tėvas apsilankė, toliau lieka gyventi savo gyvenimo.

 A.Jančys
 A.Jančys
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 23, 2018, 1:17 PM

Nė nepastebėsime, kaip greitai kasdienybė su savo kasdienėmis problemomis grįš į Kauną. Tiksliau, ta kasdienybė grįš iš karto, vos tik papamobilis išriedės apie parą buvusiu uždaru Savanorių prospektu.

Ar kauniečiai, apsilankius popiežiui, taps geresni krikščionys, geresni žmonės nei iki tol? Sunku pasakyti. Pranciškus – jau ne pirmas popiežius, aplankęs Lietuvą, Kauną. Vyresnio amžiaus kauniečiai turbūt gerai prisimena Jono Pauliaus II viešnagę 1993 metais.

Nuo to laiko tikinčiųjų katalikų Kaune ne padaugėjo, o sumažėjo. Nors jau išaugo ne pirma tikybos pamokas lankiusių mokinių karta, o tada dažnas vaikas, jei ne iš karštai tikinčiųjų šeimos, net persižegnoti teisingai nemokėjo.

Katalikų kiekybine prasme Kaune sumažėjo ne tiek dėl pasaulietiško mąstymo ir gyvenimo būdo plėtros (sekuliarizacijos), o todėl, kad sumažėjo gyventojų, dėl emigracijos ir demografinės krizės. Žinoma, sekuliarizacija irgi sustiprėjo. Kauno kunigų seminarija jau nesurenka reikiamo klierikų skaičiaus.

Gal popiežiaus Pranciškaus susitikimas su katalikų dvasininkais Kaune įkvėps daugiau jaunuolių pasirinkti kunigystės kelią? Vargu. Juk pagrindinė priežastis, dėl kurios mažėja norinčiųjų imtis ganytojiškos misijos katalikų gretose, – celibatas, draudimas tuoktis, lytinės skaistybės prievolė. Dėl skaistybės dogmos jau senokai laužomos ietys pačioje Katalikų bažnyčioje.

Popiežius Pranciškus – beveik tokia pat charizmatiška asmenybė kaip ir Jonas Paulius II, tačiau pastarasis buvo pirmas aukščiausias Romos hierarchas, apsilankęs Lietuvoje, šiauriausioje katalikybės tvirtovėje ir paskutinėje Europos valstybėje, kuri pasikrikštijo.

Sunku pasakyti, kiek šventumo įnešė pirmasis Apaštališkojo Sosto valdovo vizitas anąkart. Nuo banditizmo ir pramonės griūties – tokios tada buvo pagrindinės bėdos Kaune – jis neišgelbėjo.

Kita vertus, juk Šventajame Rašte pasakyta: „Mano karalystė ne šios žemės.“ Dėkui Dievui, visus tuos atseit nusikalstamo pasaulio autoritetus, iš tiesų – besmegenius pašlemėkus su auksinėmis grandinėmis ant kaklo – išgaudė policija ir prokurorai. Matyt, už juos mintyse atskirai Santakos parke pasimeldė Jonas Paulius II.

Taigi popiežiaus Pranciškaus vizitas į Lietuvą, nors tikrai svarbus ir į istorijos metraščius pateksiantis faktas, vis dėlto jau mažiau reikšmingas ir prasmingas nei prieš 25 metų buvusi Jono Pauliaus II viešnagė. Jau vien tuo, kad Jonas Paulius II, vaizdžiai tariant, peržegnojo komunizmą, o Lietuva buvo maža šalis, pradėjusi didžiulės komunistinės imperijos griūtį.

Bet įtampos ir šurmulio ano popiežiaus vizito metu Kaune buvo mažiau nei dabar. O juk tai buvo laikai, kai ne tik papamobilio, daugelis kauniečių opelio ar fordo iš arti dar nebuvo matę.

Bet pasiruošimas išskirtinei išskirtinės asmenybės viešnagei, bent jau Kaune, palyginti su dabartiniu, vyko ramiai ir santūriai. Spaudoje (interneto dar nebuvo) buvo pranešta apie eismo apribojimus, policija nuvijo vieną kitą popiežiaus vizito kelyje netyčia pasipainiojusį žiguliuką, greitoji medicinos pagalba iš S.Dariaus ir S.Girėno stadiono (ten vyko Jono Pauliaus II susitikimas su jaunimu) išvežė vieną kitą iš susijaudinimo nualpusį tikintįjį – štai tiek tų incidentų.

Dabar, susipažinus su gausiais judėjimo apribojimais ir perspėjimais, susidarė įspūdis, kad į Kauną atvyks ne meilę, pakantumą ir gėrį pasaulyje turintis skleisti žmogus, o rengiamasi didžiulio masto karinėms pratyboms.

Triukšmo daugiau nei prieš rusų karinius manevrus „Zapad“, kuriais mus gąsdino kai kurie silpnapročiai politikai, o turintieji rimtų mąstymo sutrikimų tais gąsdinimais tikėjo. O viskas tebuvo šnipštas.

Kur jau ten karinės pratybos – sąmyšis popiežiaus vizito išvakarėse Kaune priminė generalinę pasaulio pabaigos repeticiją.

Lavina draudimų ir perspėjimų: į centrą geriau neiti ir nevažiuoti. Automobilius palikti geriausiai S.Dariaus ir S.Girėno oro uoste. Arba prie A.Stulginskio universiteto Noreikiškėse.

Laimė, kad Kaunas – kompaktiškas miestas, ir pasistatę automobilius aerodromo teritorijoje žmonės į Santakos parką pėsčiomis per Veiverių ar V.Čepinskio gatves galės nueiti per 15–25 minutes.

Labai atidžiai į eismo apribojimus turėtų atsižvelgti kauniečiai, gyvenantys senamiestyje. Apskritai automobilių eismas jau nuo šeštadienio senamiestyje bus draudžiamas. Tiesa, gyvenantys senamiestyje kauniečiai bus išleidžiami automobiliais išvažiuoti iš savo kiemo, tačiau grįžti ratuoti galės tik sekmadienio pavakare, popiežiui jau išvykus iš Kauno.

Taigi vargas tūlam kauniečiui, kuris šeštadienį ar sekmadienį išvažiuos iš namų į Palangą ir ties Kryžkalniu prisimins užmiršęs išjungti lygintuvą ar viryklę.

Vienintelė paguoda, kad senamiestyje bus tiršta policijos ir ugniagesių, tad pamačius iš kurio nors senamiesčio namo rūkstančius dūmus iš karto bus imtasi veiksmų.

Tik per tokį žioplį, jei jis užmirš išjungti lygintuvą ar viryklę, gali sužlugti šv.Mišios Santakos parke. Mat kilus net menkiausiam pavojui gali būti paskelbta masinė evakuacija, policija turi parengusi evakuacinius planus.

Aišku, mažai tikėtina, kad tokiomis reikšmingomis dienomis, atvykstant popiežiui, daug Kauno senamiesčio gyventojų išvyks savaitgaliui iš miesto.

Nors ką gali žinoti, juk gali pasitaikyti, kad net Kauno senamiestyje gyvena vienas kitas parmazonas, bambizas ir cicilikas. O gal net ir apskritai bedievis.

Iš tiesų norėtume, kad popiežiui išvykus iš Kauno mieste liktų daugiau gerumo, mažiau pykčio. Daugiau vilties. Mažiau pavydo. Juk ne visos nacionalinio charakterio savybės vertingos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Oponentai“: svilinančios kainos – ką daro ir ko nepadaro valdžia?