„Tai – tūkstančių žmonių kančios vieta. Turbūt vieni kentėjo labai vienybėje su Viešpačiu, kiti gal tos vienybės neturėjo. Aš neįsivaizduoju, kad kur nors kitur būtų galima realiau išgyventi Kalvarijos įvykius.
Tai žmonių kančios vieta, o kartu ir Viešpaties buvimo su žmonėmis, kurie į tą kančių vietą buvo patekę ne už nusikaltimus, bet už tiesą, už meilę Dievui, Tėvynei“, – Vatikano naujienoms sakė Kauno arkivyskupas emeritas.
Pasak arkivyskupo S. Tamkevičiaus, patekimas į KGB rūsį jam nebuvo netikėtas.
„Aš tam ruošiausi. Buvau susigyvenęs su mintimi, kad tik laiko klausimas ir vis tiek aš ten pakliūsiu. Bet, aišku, buvo tam tikras sukrėtimas, kai įvedė į kamerą. Metalinės durys, langas grotuotas.
Tokia mintis atėjo: „dabar jau viskas, mano gyvenimas keičiasi“. Pabučiavau tas cementines grindis ir pasakiau: „Viešpatie, dabar jau tu rūpinkis, tu vadovauk. Aš čia jau nieko negaliu“. Buvo ramybė širdyje. Kad ir kas nutiktų, vis tiek Viešpats ves”, – liudijo politinis kalinys ir tremtinys.
Kaip sako arkivyskupas, tame rūsyje jis turėjo realios pagalbos: Šventojo Rašto Naująjį Testamentą ir Eucharistiją, slapta aukodavo Mišias.
„Šitos dvi priemonės mane palaikė. Vieną dieną jaučiau depresyvią nuotaiką, ateitis neaiški ir skaitau Viešpaties žodžius: „Nebūkite bailiai susirūpinę rytdiena“. Tai man buvo kaip apreiškimas. Pasidarė taip gera, ramu širdy. Jei Viešpats rūpinasi, ko man reikia rūpintis...“, – prisiminė ganytojas.
KGB kalėjimą lygindamas su Kalvarijos kalnu, arkivyskupas sakė, kad ten perėjo mūsų partizanai, ten perėjo per 320 kunigų, ten perėjo beveik visi tuometiniai mūsų vyskupai. Žmonės ten kentėjo, buvo mušami, ten buvo kankinami, ten buvo šaudomi.
ELTA primena, kad sekmadienį Šventasis Tėvas meldėsi Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje įrengtoje vyskupų kameroje ir keliose kitose patalpose, kur buvo vykdomos egzekucijos prieš sistemai neįtinkančius žmones.
Iš eksponuojamų daugiau kaip 20 kalėjimo kamerų popiežius Pranciškus apsilankė trijose: 9-oje, 11-oje ir šaudymo kameroje. 9-oji kamera pasirinkta pagerbti monsinjorą Alfonsą Svarinską – 5 kartus teistą, 3 kartus kalintą, lageriuose praleidusį daugiau kaip 20 metų.
KGB savo bylose jam buvo suteikusi slapyvardį „Nepataisomas“. 1988 m. liepą kun. A. Svarinskas į laisvę paleistas po asmeninio JAV prezidento Ronaldo Reigano prašymo.
Kun. A. Svarinską 11 kartų buvo priėmęs šventasis popiežius Jonas Paulius II. 11 kameroje popiežius Pranciškus uždegė žvakę savo dovanotoje žvakidėje, taip paminėdamas KGB kalėjime kankintų keturių Lietuvos vyskupų atminimą: palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio, du kartus kalinto sovietų Rusijoje, vėliau, 1948 m., okupuotoje Lietuvoje nuteisto dar 10 metų lagerio, o pernai už viso gyvenimo kankinystę paskelbto palaimintuoju; Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, 1946 m. sušaudyto čia, Vilniaus KGB kalėjime; buvusio užsienio reikalų ministro, arkivyskupo Mečislovo Reinio, 1953 m. mirusio Vladimiro kalėjime; Telšių vyskupo Pranciškaus Ramanausko, 1947 m. nuteisto 10 metų lagerio.
Išvakarėse dovanota popiežiaus žvakidė buvo pritvirtinta tarp palaimintojo T. Matulionio ir vysk. V. Borisevičiaus fotografijų, po maldos popiežius joje uždegė žvakę.