Kaip kitaip galima vertinti šios partijos rinkimų į Europarlamentą sąrašo viršuje atsidūrusį profesorių L.Mažylį?
Juokingiausia šios naujienos pranešimo proga surengtoje konservatorių viešųjų ryšių akcijoje kaip tik ir buvo tai, kad ir L.Mažylis, ir jo bendražygiai aiškino, jog svarbiausia – kovoti su „radikaliu populizmu“.
O koks yra vienas ryškiausių populizmo požymių? Žinoma, rinkėjų vilionės scenos, verslo, sporto ar kitų sričių įžymybių veidais ir vardais.
Taip, L.Mažylis – konservatorių partijos narys nuo 1995-ųjų. Negana to, dar 2009 metais jis dalyvavo Europarlamento rinkimuose.
Tada į sąrašą šis kandidatas buvo įrašytas 20-as, o rinkėjai jį kilstelėjo į 18-ąją vietą.
Bet tai nepaneigia fakto, jog kaip politinė figūra jis iki šiol buvo artimas nuliui, o vienu konservatorių sąrašo lyderių L.Mažylis bus tik dėl to, kad rado vieną Vasario 16-osios Akto originalų ir dėl to tapo savotiška žvaigžde.
Taigi šiuo požiūriu dešinieji niekuo nesiskiria nuo tų, iš kurių patys šaiposi, kai šie savo sąrašus puošia sportininkais ar muzikantais.
Įdomu, kada tai ims rimtai erzinti rinkėjus, kuriems tokiais veiksmais rodoma, jog jie laikomi naiviausia prekybos centrų pirkėjų mase.
Antai portalo lrytas.lt apklausoje apie L.Mažylio tapimą dešiniųjų sąrašo vėliavnešiu dalyvavę skaitytojai signalizuoja, kad kone pusei jų tai ne prie širdies: „Specialiai nebalsuosiu, nes tai – manipuliavimas rinkėjais.“
