Yra dvi viltys
„Mes turime matyti, kad tai, kas vyksta, vyksta ne tik Lietuvoje. Turime matyti, kokios grėsmės kyla apskritai demokratijai“, – savo kalbą pradėjo prof. V. Landsbergis.
„Yra ne tik dvi Lietuvos, ne tik dvi Europos, yra dvi žmonijos ir yra dvi viltys.
Viena viltis yra labai paprasta – taika bus. Kai kas iš to šaiposi, nes kažkur vyksta karas ir taika yra utopija. Taika turi būti žmoguje
Kita viltis yra, kad tvarka bus. Ir tai yra ne pirmi metai, o visas XX amžius.
Mes turėjome vilčių, kad XX amžius atneša laiką, kai Europa nebekariaus, nes suprato, kur yra pražūtis, o kur – išsigelbėjimas", - kalbėjo prof. V. Landsbergis.
Prieš pereidamas prie šių dienų aktualijų, profesorius pripažino, kad norėtų, jog atsirastų pax humana, kad ne tik Europoje, bet visame pasaulyje nebūtų jėgų, kurioms kažkas yra svarbiau nei taika.
Dabartinė valdžia eina į pinigų valdžios idealą
Anot konservatoriaus patriarcho, dabar daug daugiau dėmesio skiriama varžyboms dėl savivaldybių.
V. Landsbergis konstatavo, kad valstiečiai šiose varžybose „netempia“ ir siekia nedemokratiškų reformų.
Partijos garbės pirmininkas pastebėjo, kad valdantieji siekia įtvirtinti būrelių, gaujelių demokratiją. „Kuo daugiau būrelių, tuo daugiau drumsto vandens. Siekiama įtvirtinti antidemokratinį būrelių privilegijavimą, siekiant šiems būreliams duoti naujų, nešvarių ir neribotų pinigų. Dabartinė valdžia yra už tai. Einame į pinigų valdžios idealą“, teigė prof. V. Landsbergis.
Dabartinį Seimą jis apibūdino, kaip „parsidavyklą ir pirkyklą“.
„Opozicijos pareiga yra oponuoti blogiui“, – taip pagrindinę opozicijos užduotį įvardino profesorius.
Tik tai, anot V. Landsebrgio, suskirsto partijas į sukčius ir nesukčius. Jis akcentavo, kad dabar kaip niekada turime būti reiklūs sau.
„Vienoje pusėje yra mąstantys, kitoje – rėkiantys. Vieni bando sukurti, kiti – sugriauti“, – teigė V.Landsbergis.
Anot jo, atvirumas už kurį dabar yra TS-LKD, reiškia, kad reikia praplėsti partiją mąstančiais, o ne rėkiančiais.
„Turime rūpintis, kad nepavirstume gaujomis ir drumstame vandenyje nevirtume savo sriubytės. Turime būti reiklūs sau“, - kalbą baigė V.Landsbergis.
