„Tvarka ir teisingumas“ šiaip taip išvengė skilimo, o jaunasis partijos vedlys 36-erių Remigijus Žemaitaitis išsilaikė poste.
Tuo metu apie sugrįžimą vadovauti savo įkurtai ir kažkada galingai buvusiai partijai svarstęs pašalintas prezidentas europarlamentaras 62-ejų R.Paksas ją paliko ir pareiškė be „tvarkiečių“ vėl sieksiąs šalies vadovo posto.
Po tokio R.Pakso pareiškimo R.Žemaitaitis nebeturėjo realių konkurentų ir partijos vadovu buvo perrinktas naujai dvejų metų kadencijai.
Iš trijų šimtų delegatų už Seimo vicepirmininką balsavo 177, o už jo vienintele oponente sutikusią būti Šiaulių skyriaus pirmininkę Jūratę Šivickienę – 80.
Tokie pagrindiniai karšto „tvarkiečių“ savaitgalio akcentai.
Prireikė net policijos
Kova dėl „Tvarkos ir teisingumo“ vairo prasidėjo jau seniai, ji, galima sakyti, vyko visą šią Seimo kadenciją. 2016-aisiais šį vairą iš R.Pakso perėmęs R.Žemaitaitis mėgino vykdyti savarankišką politiką, be to, išvedė partiją į opoziciją.
Visa tai nepatiko daliai įtakingų „tvarkiečių“, tarp jų – buvusiam Pagėgių merui ir parlamentarui Kęstui Komskiui, buvusiam Seimo frakcijos seniūnui Petrui Gražuliui ir, be abejo, partijos įkūrėjui R.Paksui.
Kova prie kulminacijos priartėjo, kai R.Žemaitaitis už Seimo vicepirmininko postą nusprendė dėtis prie valstiečių valdžios. Jo oponentai pamėgino susigrąžinti valdžią partijoje.
Nenuostabu, jog šeštadienį Klaipėdoje surengtame „tvarkiečių“ kongrese tvyrojo įtampa. R.Žemaitaitis su bendražygiais net iškvietė policiją, kai delegatai ėmė rietis dėl balsavimo biuletenių.
Maištininkai, kuriuos mėgino telkti K.Komskis, tvirtino, jog biuletenių išdavimą sau naudinga linkme reguliuoja vadovybė.
Kongrese pasirodė ir P.Gražulis. Jis pirmiausia buvo išjuoktas dėl nesantuokinio vaiko istorijos, o po to emocingai paskelbė, kad galutinai paliks partiją. Jo narystė partijoje anksčiau buvo sustabdyta.
Kovos kartu su judėjimu
Bet R.Paksas dar šeštadienio rytą savo „Facebook“ paskyroje paskelbė paliekantis „Tvarką ir teisingumą“: „Nejaučiu moralinio įsipareigojimo likti, kad būčiau veliamas į vienadienių grupuočių beviltiškų kovų ir melo lauką, į kurį ne savo valia šiandien įtraukiama visa „tvarkiečių“ bendruomenė.“
Europarlamentaro teigimu, jis traukiasi tik dėl to, kad galutinai nesuskaldytų partijos, o pagrindinis jo tikslas lieka tas pats – kelti kandidatūrą prezidento rinkimuose.
R.Paksas taip pat pranešė, jog politikoje dalyvaus su anksčiau savo įkurtu visuomeniniu judėjimu „Šaukiu aš tautą“.
Šio judėjimo ideologija – tautiškumas, o tarp dalyvių – seni R.Pakso bendražygiai: Rimas Andrikis, Algimantas Liekis, Algimantas Norvilas, Dobilas Sinkevičius, Vidmantas Staniulis, Henrikas Žukauskas, Jonas Lionginas, Eugenijus Maldeikis.
R.Paksui – saulėlydis?
– Kokia ateitis laukia R.Pakso ir jo vadovaujamo judėjimo? – „Lietuvos rytas“ paklausė politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus.
– Nemanau, kad labai šviesi. Paprasčiausiai dėl to, kad R.Paksas yra praeities, to paties klausimo politikas – kalba tik apie tai, kaip buvo pašalintas iš prezidento posto ir kad jam reikia vėl jį gauti.
Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie tą judėjimą, iš kurio negirdėti naujų idėjų. O mūsų politikos istorija liudija, kad jei nori užkopti į bent kiek tvirtesnes pozicijas, turi būti bent kažkiek „naujas“.
– Bet gal R.Pakso pagrindinis tikslas – likti Europos Parlamente, į kurį jį stums judėjimas „Šaukiu aš tautą“, o prezidento rinkimai – tik tos Europarlamento rinkimų kampanijos dalis?
– Gali būti. Juolab kad Seimas dar nėra leidęs jam kandidatuoti, nors lyg ir juda ta kryptimi.
Kad ir kaip būtų, R.Paksas negali prezidento rinkimuose ko nors daug tikėtis.
O europarlamentaro kėdė patraukliausia visiems tokiems buvusiems politiniams lyderiams.
– Kodėl R.Paksas prarado savo įkurtą partiją?
– Todėl, kad dvejus metus buvo beveik visiškai dingęs iš politinės arenos ir manė, kad partija jam visą laiką priklausys kaip kokiam karaliui.
Tuo metu R.Žemaitaitis tą laiką aktyviai dirbo, buvo matomas.
Štai ir rezultatas – prasidėjo sukilimas. Kai R.Paksas tai pamatė ir susirengė ką nors daryti, jau buvo per vėlu.
– O kaip vertinate „tvarkiečių“ su R.Žemaitaičiu priešakyje perspektyvas?
– Jos irgi gana miglotos. Vis dėlto jų padėtis stabilesnė negu R.Pakso ir atskilėlių.
Manau, kad „tvarkiečiai“ turėtų išlikti parlamentine partija. Bent dalis jų rėmėjų gali būti dešiniosios pakraipos, bet itin radikaliai mąstantys ir konservatorių nekenčiantys žmonės.
„Tvarkiečiams“ turėtų padėti ir tai, kad jie yra su valdančiaisiais. Tokioms partijoms buvimas valdžioje tik padeda, jos sulaukia daugiau dėmesio, turi tribūną, o būdamos opozicijoje vis labiau traukiasi į šešėlį.
