Mosuodamas viešojo intereso gynimo kuoka prokuroras M.Šalčius už menkniekius reikalauja griauti net didelę visuomeninę reikšmę turinčius pastatus, bet statydamas savo namą, ko gero, neišvengė net šiurkščiausių pažeidimų.
„Jeigu nueičiau pas generalinį prokurorą ir smulkiai papasakočiau, ką išdarinėja M.Šalčius, jis mažų mažiausiai išlėktų iš posto.
Bet aš per silpnas su juo kovoti, be to, kam man viso to reikia?“ – savo pažįstamiems guodėsi šiam prokurorui namą statęs Alytaus bendrovės „Statybos ABC“ vadovas Egidijus Matulevičius.
Suderino iš trečio bandymo
E.Matulevičiaus vadovaujama bendrovė dar 2016 metų pabaigoje su M.Šalčiumi pasirašė sutartį, pagal kurią statybininkai įsipareigojo atlikti didžiąją dalį darbų.
Tačiau darbų vis nebuvo galima pradėti, nes prokurorui su Kauno rajono savivaldybės specialistais niekaip nepavyko suderinti projekto ir gauti statybos leidimo.
2016 metų spalį Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius atmetė M.Šalčiaus namo projektą, nes nebuvo pateikta informacijos apie projektuojamus vandentiekio ir nuotekų tinklus.
Tačiau ir gavus šią informaciją, paaiškėjo, kad padaryta daugybė klaidų.
Teisininko išsilavinimą turintis M.Šalčius net nesuprato, kad teisiškai neturi teisės privažiuoti prie savo statomo namo ar tiesti elektros kabelių, nes nekilnojamojo turto registre nėra įregistravęs servitutų.
Tik 2017 metų sausio 1-ąją, ištaisęs visas klaidas, M.Šalčius gavo statybos leidimą.
Pamatus klojo be leidimo?
Bet, anot E.Matulevičiaus, prokuroras nenorėjo laukti – jau 2016 metų lapkritį statybininkai prokuroro sklype paklojo pamatus.
Pagal Statybos įstatymą tokie veiksmai jau vertinami kaip savavališka statyba ir baudžiami iki 2400 eurų bauda.
„Būdavo, savaitgalį jie pageria, o kitą dieną senis – prokuroro tėvas – man komanduoja: daryk tą, daryk aną, o aš net prieštarauti negaliu“, – pasakojo E.Matulevičius.
Paklaustas, kada pradėjo statyti namą, prokuroras ilgai negalėjo įvardyti datos, bet kategoriškai neigė, kad pamatai buvo pradėti kloti neturint statybos leidimo: „Taip negalėjo būti. Puikiai žinote, kur dirbu. Viskas turi būti tikslu kaip vaistinėje.“
Reikia statybos vadovo
Dabar sunku įrodyti, kas teisus, tačiau nesunku patikrinti, ar nebuvo padarytas kitas šiurkštus pažeidimas, už kurį prokurorui grėstų ne mažesnė bauda.
Mat, E.Matulevičiaus tvirtinimu, niekas neatliko statybos techninės priežiūros, nors sudarius rangos sutartį su juridiniu asmeniu ji privaloma.
Net ir vien tik ūkio būdu atliekant darbus privalo būti statybos vadovas, turintis specialią atestaciją.
Kvepia mokesčių slėpimu
Be to, keistai būdavo perkamos statybinės medžiagos. Anot statybos firmos vadovo, prokuroras arba jo tėvas jam duodavo pinigų, o jis pats viską supirkdavo.
„Prokuroras neturi nei medienos, nei betono ar armatūros pirkimo sutarčių.
O ką jis galėtų pasakyti apie namuose įrengtą šildymo katilą? Juk jis formintas mano vardu, tad oficialiai man ir priklauso“, – kalbėjo E.Matulevičius.
Ekspertų nuomone, paprastai ne savo, o įmonės vardu medžiagos perkamos tuomet, kai siekiama nuslėpti mokesčius.
Taip įmonės gali susimažinti pelno mokestį arba susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį. Dažnai šie nuslėpti mokesčiai per pusę pasidalijami su tikruoju pirkėju.
E.Matulevičius buvo įsitikinęs, kad, jei namo savininkas būtų paprastas žmogus, o ne prokuroras, būtų sunku, o gal net ir neįmanoma įregistruoti baigto namo: „Net plika akimi matyti, kad buvo statoma nesilaikant projekto.
Pažiūrėkite, koks aukštis buvo numatytas projekte ir koks yra dabar, ir viskas bus aišku.“
Skundėsi negavęs pinigų
E.Matulevičius teigė, kad netgi nebūtų pradėjęs tokios kalbos ir nevardytų prokuroro padarytų pažeidimų, jeigu prokuroras su juo būtų sąžiningai atsiskaitęs už atliktus darbus.
Tačiau vyriškis teigė buvęs akiplėšiškai apmulkintas negavęs sutarto atlygio, net buvo priverstas iš darbo atleisti kelis savo ir taip nedidelės įmonės darbuotojus ir vos nebankrutavo: „Įsivaizduokite situaciją – sutariame, kad keturiais vatos sluoksniais apšildysiu patalpas.
Nors rinkos kaina tuo metu buvo apie 20 eurų už kvadratinį metrą, padariau nuolaidą – sutikau darbus atlikti už 13 eurų.
Kai viską padarėme, man sako – 13 eurų nemokėsiu, mokėsiu 6 eurus, nes esą už tiek kažkoks jų pažįstamas daro.“
Statybininkas tikino daugybę kartų prašęs, kad būtų sumokėta sutarta kaina, tačiau tiek prokuroras, tiek darbams daugiausia vadovavęs jo tėvas Vytas atrėždavo: „Klausimas baigtas.“
„Ir ką man po to daryti – kariauti? Juk jis – įtakingas prokuroras, jo žmona – advokatė. Nieko aš nelaimėsiu, tik mane patį užtarkuos ir paskutines kelnės numaus“, – skundėsi E.Matulevičius.
Prieš keletą dienų „Lietuvos rytas“ paprašė, kad E.Matulevičius plačiau pakomentuotų savo konfliktą su prokuroru, tačiau jis pareiškė nenorintis apie tai kalbėti ir suskubo baigti pokalbį.
Jau pamiršo, kas dirbo
M.Šalčius pareiškė išvis neprisimenantis, ar E.Matulevičius pas jį dirbo: „Tikrai nepasakysiu, nes darbininkai keitėsi. Nenoriu klaidinti, nes neprisimenu.“
Jis tikino nieko nežinantis apie galimus konfliktus ir nesuprantantis, kas ir kodėl bando jį apkalbėti: „Esu teigiamas ir taikus žmogus, su niekuo nesipykstu. Tikiuosi, kad neturiu priešų.“
Vis dėlto M.Šalčius tikino, kad už darbus niekam neliko skolingas nė cento – tuo jis įsitikinęs 120 procentų.
„Dauguma atsiskaitymų užfiksuota banke. Galbūt kartais buvo mokama ir grynaisiais pinigais, nes pirkinių būta daugybė“, – pasakojo M.Šalčius.
Jis tvirtino sukaupęs tris dėžes su namo statybomis susijusių dokumentų. Vienoje dėžėje – vien čekiai už prekes ir paslaugas.
Atsisveikinęs su statybos bendrove prokuroras pabaigti darbų kvietė įvairių sričių specialistus.
Kalbama, kad daugelis jų dirbo nelegaliai, neturėdami net verslo liudijimo pažymėjimų.
Vienas jų – Drąsius Simanauskas – padirbėti prokuroro name atvyko net iš Norvegijos, kur buvo įrašytas į Darbo biržą.
Prokuroras nei su juo, nei su daugeliu kitų darbininkų jokių sutarčių esą nesudarė, o už darbus mokėjo grynaisiais pinigais.
M.Šalčius tikino, kad samdant darbuotojus visada buvo pateikiamas vienas svarbus klausimas: ar žmogus dirba teisėtai?
„Nelegalių darbininkų statybose galėjo atsirasti tik tokiu atveju, jei mane apgavo. Manau, kad taip neatsitiko“, – abejones bandė sklaidyti prokuroras.
Prašė iškelti bylą
Pareiškimą dėl M.Šalčiaus galimai nusikalstamų veiksmų statant namą buvo gavusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Buvo teigiama, kad prokuroras statosi namą pažeisdamas statybos leidime nustatytus aukščio ir kitus matmenis, už prekes ir darbus moka tik grynaisiais pinigais, darbus atlieka asmenys, neturintys verslo liudijimų.
„Negalima taikstytis su situacija, kad valstybės tarnautojas, kuris vykdydamas savo darbines pareigas gina viešąjį interesą, pats pažeidžia Statybos įstatymo reikalavimus“, – teigiama pareiškime.
Kėlė versiją dėl kyšio
Pareiškimą parašęs asmuo pareigūnų prašė patikrinti, ar namas nėra statomas iš gautų kyšių, ir iškėlė versiją, kad pastatas iš dalies galėjo būti pastatytas už Druskininkų verslininko Valdo Trinkūno pinigus.
Esą taip verslininkas atsiskaitė prokurorui už pagalbą užglaistant skandalą dėl 10 arų valstybinės žemės pasisavinimo.
Mat prieš porą metų paaiškėjus, kad V.Trinkūnas savavališkai užgrobė mažiausiai 100 tūkstančių eurų vertės valstybinės žemės sklypą Druskininkuose, prokuroras, net gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prašymą, atsisakė ginti viešąjį interesą.
Tyrėjai tikrinti nesivargino
Tačiau STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors pareiškime buvo nurodyti konkretūs nelegaliai prokuroro namą statę ir įstatymų pažeidimus padarę žmonės bei bendrovės, nė vienas jų nebuvo net apklaustas.
„Nėra jokių duomenų, kad M.Šalčius atlieka kokius nors neteisėtus veiksmus pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ar priimdamas sprendimus“, – teigė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmusi STT vyriausioji specialistė Jūratė Ragaišienė.
Pareigūnė neįžvelgė ir jokių požymių, kad prokuroras namą galėjo pasistatyti už gautus kyšius: „Pareiškėjo nuomonė, kad statant namą bet koks atsiskaitymas grynaisiais pinigais jau yra pagrindas spręsti dėl nusikalstamos veikos tyrimo pradėjimo, nesant jokių objektyvių aplinkybių, negali būti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.“
Sandoriai nebuvo deklaruoti
Nei 2017-aisiais, nei 2018 metais Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktose M.Šalčiaus privačių interesų deklaracijose nėra jokios informacijos apie pirkimo ir pardavimo sandorius, sudarytas sutartis su juridiniais asmenimis arba iš banko namo statybai paimtas paskolas.
Nors įstatymai aiškiai numato, kad privaloma deklaruoti visus sandorius, kurių vertė viršija tris tūkstančius eurų. Numatyta tik viena išimtis – nereikia deklaruoti iš artimų giminaičių gautų dovanų.
Ekspertų nuomone, norint pastatyti ir įrengti tokį namą, sutvarkyti aplinką, reikia mažiausiai 200 tūkstančių eurų. Tad sandorių, kurie viršija 3 tūkstančius eurų, turėjo būti ne vienas.
„Visi sandoriai, kuriuos privalu deklaruoti, deklaruoti.
Dėl kiekvieno atvejo atsiklausiu VTEK atstovų. Dažniausiai tai darau raštu, kad ateityje nebūtų nesusipratimų. Sklypą gavau dovanų iš pačių artimiausių giminaičių, todėl jo nereikia deklaruoti“, – aiškino M.Šalčius.
Puiku, tačiau prokuroras taip ir nepaaiškino, už kokius pinigus pasistatė namą.
Yra numatyta prievolė deklaruoti
Edmundas Sakalauskas
VTEK pirmininkas
„Šiuo metu galiojančios nuostatos įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis privačių interesų deklaracijoje nurodyti šiuos savo ir sutuoktinio duomenis: darbovietes ir pareigas, juridinius asmenis, kurių veikloje dalyvaujama, vykdomą individualią veiklą, per pastaruosius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius 3000 eurų vertę viršijančius sandorius, taip pat artimus asmenis ar kitus valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui žinomus duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.
Nėra numatyta prievolės deklaruoti, iš kokių lėšų statomas nuosavas namas, tačiau jeigu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo su juridiniu ar fiziniu asmeniu sudarė sutartį (pavyzdžiui, dėl statybos darbų, medžiagų įsigijimo ar panašiai) ir šio sandorio vertė viršija 3000 eurų sumą, duomenis apie šį sandorį asmuo privalo nurodyti savo privačių interesų deklaracijoje. Duomenys nurodomi apie kiekvieną sudarytą deklaruotino dydžio sandorį.
Privalu deklaruoti visus deklaruotiną sumą viršijančius sandorius, nepriklausomai nuo to, ar valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui jie gali kelti interesų konfliktą atliekant tarnybines pareigas.“
Techninė priežiūra yra privaloma
Ligita Luščiauskaitė
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė
„Statybos įstatyme nustatyta, kad statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento laikoma savavališka statyba.
Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad naujo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo 800 iki 2400 eurų. Jeigu statytojas dalį darbų atlieka ūkio būdu, o kita dalis statybų darbų yra atliekama sudarius rangos sutartis, tokia statyba yra vykdoma mišriuoju būdu.
Statinio statybos techninė priežiūra nėra privaloma, kai statyba vykdoma ūkio būdu. Tačiau kai tokio statinio statyba vykdoma mišriuoju būdu, techninė priežiūra yra privaloma.“
