Tikėtina, kad po diskusijų, bus patvirtintos galutinės išvados, kurios vėliau bus teikiamos Seimui.
Seimo komisija konstatuoja, kad šiuo metu LRT tarybai suteikiama per daug funkcijų, siūlo steigti naują valdymo organą – valdybą.
„Toks valdymo modelis, koks taikomas LRT, koncentruoja galias į vieną subjektą ir neatspindi Europos valstybių praktikos“, – sakoma išvadose, kurias trečiadienį patvirtino tyrimo komisija.
Išvadose teigiama,kad LRT įstatymas LRT tarybai suteikia per daug funkcijų, kurias kitose šalyse perima valdyba.
Siūloma atsisakyti LRT Administracinės komisijos, anot išvadų, jos funkcijas galėtų perimti valdyba.
„Šiandien tęsiame išvadų svarstymus. Ko gero, kad dar vieną posėdį organizuosime, gal dar šią savaitę“, – posėdyje sakė komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius.
Jis teigė, kad yra sudaroma rizika, kad LRT lėšos yra naudojamos neracionaliai.
Kartu siūloma sukurti ir ombudsmeno pareigybę.
Taip pat išvadose siūloma iš dalies keisti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, numatant, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių.
Taip būtų nustatoma, kad prezidentas per savo kadenciją paskirtų visus pagal įstatymą deleguojamus tarybos narius.
Kartu siūloma palaipsniui pereiti prie modelio, kai Seimas savo deleguojamus tarybos narius irgi skirtų ne visus iš karto, o išdėstant per visą kadencijos laikotarpį.
A.Širinskienė ir šiame posėdyje prabilo apie 2017 metais Klaipėdos rengtos Lietuvos dainų konkurso „Eurovizija“ finalą.
„Iš LRT ankstesnės vadovybės paaiškinimų mes negavome. Jūs matote vieną pavyzdį dėl 2017 metų „Eurovizijos“ konkurso. Iš to, kokie dokumentai yra pateikti, Klaipėdos miesto savivaldybė pirko organizavimo paslaugą, labai subjektyviai vertinant pirkimo specifikaciją. Ji leidžia daryti prielaidas, kad buvo orientuojamasi į vieną ir konkretų paslaugos teikėją. Žinant, kad tik LRT galės laimėti konkursą“, – sakė A.Širinskienė. Prašydama šį konkretų epizodą perduoti ir Viešųjų pirkimų tarnybai, ar tuo atveju nebuvo konkurencijos ribojimo.
Už visą išvadų projektą balsavo visi komisijos nariai, išskyrus susilaikiusį Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos atstovą Petrą Čimbarą.
Išvados neramina
Po komisijos posėdžio LRT vadovė teigė, kad ją išvados neramina. M.Garbačiauskaitė-Budrienė dar kartą pabrėžė, kad toks tyrimas Europoje sąjungoje yra unikalus.
„Manau, kad dalį rekomendacijų, kurios išvardintos šiose išvadose – dėl viešųjų pirkimų, dėl informacijos viešinimo, mes jau pradėjom įgyvendinti, nelaukdami šių išvadų. O dėl struktūros – skaidrumo ir efektyvumo reikalavimas yra natūralus ir suprantamas, transliuotojo atžvilgiu. Bet tai neturi tapti priežastimi politizuoti nacionalinį transliuotoją“, – sakė LRT vadovė. Ji pridūrė, kad valdysenos pakeitimas jai taip pat kelia klausimų.
„Yra aiškiai neapibrėžta valdybos ir tarybos rolė. Kuo jos skirsis, kaip bus sudaroma valdyba, ar ji bus apsaugota nuo politizavimo – ar bus sudėti saugikliai, kad nebūtų politikų deleguotų atstovų. Jeigu ne, tai čia politizavimas yra didinamas“, – pabrėžė ji. M.Garbačiauskaitė-Budrienė nesuprato, kodėl LRTK turi papildomai prižiūrėti LRT.
„Man kelia nerimą šitos išvados. Ir turint omenyje bendrą kontekstą Seime, noras ir siekis iš mūsų reikalauti papildomų įsipareigojimų“, – savo požiūrį dėstė LRT vadovė.
„Gal net priversti mums ir didžiulius kiekius turinio adaptuoti neįgaliesiems, skirti papildomas lėšas programoms. Ir nebebūtų kompensuojamos agitacinės rinkimų laidos. Visas šitas kontekstas rodo, jei dar drauge apribota galimybe gauti pajamas iš interneto portalo reklamos, darosi aišku, kad mums yra apribojamos galimybės kokybiškai vykdyti savo misiją“, – žurnalistams Seime aiškino ji.
Vieni už ūkinę, kiti už kultūrinę veiklą
Po priimtų išvadų komisijos pirmininkas A.Nekrošius dar kartą konkrečiai papasakojo, kokius struktūrinius pokyčius siūlo komisijos išvados.
„Mes siūlome steigti valdybą, kad būtų valdžios išdalinimas, kad nebūtų vienvaldystės. Toliau, siūlome atsisakyti administracinės komisijos, kuri iš esmės dubliuoja tam tikras funkcijas ir savo veiklos ji neatliko. Yra dar pasiūlymas dėl tarybos narių kaitos, kad būtų keičiama ne vienu ypu, kaip kad dabar“, – kalbėjo A.Nekrošius.
„Tarybos funkcijos šiek tiek padidėtų ir sutvirtėtų“, – žurnalistams Seime aiškino komisijos pirmininkas, dar kartą pabrėždamas, kad taip valdžia būtų išskaidoma. Paklausus, kieno rankose galia yra dabar, A.Nekrošius įvardijo paprastai – generalinio direktoriaus.
„Mes prašome, kad LRT vadovybė šiuos pakeitimus iki kitų metų kovo 1 dienos. Tam reikės ir Seimo rankos, reikės keisti įstatymo projektus. Ir pati LRT vadovybė tuos pakeitimus yra linkusi daryti“, – sakė jis.
Komisijos pirmininkas teigė, kad į prokuratūrą kreipsis dar rytoj, dėl rastų klausimus keliančių aspektų, viešųjų pirkimų, sutarčių darymo srityse.
Paklausus, kaip keisis LRT tarybos ir valdybos funkcijos, A.Nekrošius paaiškino paprastai: „Valdyba už ūkinę dalį, o tarybą – už šviečiamąją ir kultūrinę dalį“.
Tikėtina, kad šios komisijos tyrimo išvados Seimą pasieks dar kitą antradienį.
Seimo vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus vadovaujama LRT tyrimo komisija jau yra patvirtinusi dalį išvadų, susijusių su viešaisiais pirkimais, taip pat ji nutarė kreiptis į prokuratūrą.
„Nustatėme tokią situaciją, kad 2013-2017 metais administracinė komisija nevykdė vienos iš savo funkcijų – LRT tarybai neteikė išvadų dėl investicijų, kurių vertė didesnė nei 29 tūkst. eurų. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) yra tarp tų investicijų nustačiusi pažeidimų organizuojant konkursus, tiesiog buvo nuspręsta kreiptis į prokuratūrą, klausiant, ar jie nematytų būtinybės pradėti viešojo intereso gynimo“, – žurnalistams yra sakiusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LŽVS) frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Tyrimo komisija išvadose nustatė ir kitų viešųjų pirkimų pažeidimų – kai kurie konkursai buvo sustabdyti, dėl kitų nacionalinis transliuotojas šiuo metu bylinėjasi teismuose.
Komisijai aptariant išvadas buvo įvardinta daugiau viešųjų pirkimų pažeidimo atvejų – teigiama, kad 62 proc. 2013-2017 m. nacionalinio transliuotojo vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų buvo organizuoti dalyvaujant vienam tiekėjui.
Komisija nustatė, kad LRT per beveik dešimtmetį nevykdė nė vieno su viešaisiais pirkimais susijusio audito. Pastarąjį kartą tokia procedūra buvo atlikta 2009 metais.
Komisija taip pat kėlė klausimą dėl LRT turto panaudojimo efektyvumo.
Seimas iki šių metų spalio 8 d. yra pratęsęs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklą tiriančios komisijos darbą.
