Mokslininkai įminė ir dar vieną kraupią mįslę: atlikus palaikų tyrimus paaiškėjo, kad mirties nuosprendis Adolfui Ramanauskui-Vanagui įvykdytas netipiniu būdu: budelis stovėjo priešais auką ir šovė į apatinį kairės pusės žandikaulį.
A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo vienam kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai. 1956 m. buvo suimtas KGB, brutaliai kankintas ir okupantų teismo sprendimu sušaudytas.
Po kelis dešimtmečius trukusių paieškų, prieš metus Vilniaus našlaičių kapinėse buvo atrasti partizanų vado palaikai ir, pasitelkus istorijos, archeologijos, teismo medicinos ir antropologijos specialistus, atlikti unikalūs tyrimai.
Juos pristatė Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis priminė, kad LR Seimas jau prieš dešimtmetį nurodė surasti partizanų vado palaikus. „Per šį laikotarpį buvo buvo atrasta ne tik A. Ramanausko-Vanago palaikai, bet ir kitų partizanų palaikai“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad prie palaikų paieškos dirbo labai nedidelė mokslininkų grupė. E.Peikštenis patikslino, kad paieškos atliekamos pagal nuorodas archyviniuose dokumentuose bei pagal liudininkų parodymus.
Partizanų vado palaikų paieškos atvejų tyrėjai turėjo tik KGB surašytą aktą, kuriame buvo informacija apie tai, kad šiam asmeniui buvo įvykdyta mirties bausmė. Akte taip pat nurodoma, kad kūnas užkastas žemėje, o patį aktą pasirašė keletas asmenų.
„Prieš kelis metus jaunas centro darbuotojas nagrinėjo bylas už kriminalinius nusikaltimus ir atkreipė dėmesį, kad tą pačią dieną, kai mirties bausmės vykdytos KGB kalėjimo kaliniams, jos vykdytos ir kriminaliniams nusikaltėliams“, – aiškino jis ir pridūrė, kad toks sutapimas pasirodė vertas išsamesnių tyrimų.
Problemų mokslininkams sukėlė tai, kad Našlaičių kapinėse palaidoti apie du tūkstančiai palaikų, o šių žmonių tapatybės nebuvo niekaip pažymėtos.
Netikėtas istorijos posūkis
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis programų specialistas Dalius Žygelis teigė, kad versija, jog mirties bausmių vykdymo sutapimų, kai KGB kalėjimo politiniai kaliniai buvo sušaudomi tą pačią dieną kaip ir kriminaliniai nusikaltėliai, būta mažiausiai trylika. Tai mokslininkams pasirodė svarbus faktas.
„Nuvykome į našlaičių kapines, bet supratome, kad ten buvo labai sunku atlikti kasinėjimus. Po metų atsirado liudytojų, kurie pateikė svarbios informacijos. Istorija tokia, kad kartą į Genocido aukų muziejų užsuko mokytoja su mokiniais ir šaudymo kameroje ji suprato, kad ten buvo įvykdyta mirties bausmė jos seneliui. Moteris teigė, kad gali nurodyti jo palaidojimo vietą Našlaičių kapinėse“, – apie neįtikėtiną istoriją kalbėjo mokslininkas.
Mokytojos garbaus amžiaus tėvas tebebuvo gyvas ir sutiko su mokslininkais nuvykti į kapines. Dar viena svarbi detalė, šis garbaus amžiaus vyras buvo Našlaičių kapinių sargo bičiulis. Būtent sargas prieš mirtį vyrui atskleidė apytikslę jo tėvo užkasimo vietą prietrytinėje kapinių dalyje. „Ši informacija leido pradėti galvoti apie archeologinių tyrimų pradžią“, – sakė D. Žygelis.
Tyrimas buvo sudėtingas
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas dr. Gintautas Vėlius teigė, kad palaikų paieškų tyrimas buvo labai sudėtingas. „Iš pradžių nežinojome nieko, reikėjo išsiaiškinti, ar tikrai tose kapinėse buvo užkasti sušaudytų žmonių palaikai. Pradžių pradžia buvo toje vietoje, kurią nurodė liudininkė (moteris nurodė savo senelio palaikų užkasimo vietą – aut. past.)“, – kalbėjo mokslininkas.
G. Vėliaus teigimu, pravertė ir kapinių planų ir knygų studijavimas. G. Vėlius atkreipė dėmesį, kad KGB budeliai padarė klaidą sumesdami vienu metu nužudytų asmenų kūnus į vieną duobę. Tai padėjo mokslininkams atsegti tam tikrus dėsningumus ir dirbti ties tapatybių nustatymu.
A.Anušauskas išleido knygą
Neseniai istorikas dr. Arvydas Anušauskas baigė A. Ramanausko-Vanago istorijos tyrimą. Jo parengtoje knygoje aprašomos KGB regztos paieškos operacijos, specialių metodų naudojimas, nagrinėjamas Vanago suėmimo ir kankinimo 1956 m. spalio 12 d. epizodas, nustatomi penki asmenys, galėję dalyvauti brutaliuose kankinimuose.
Pasitelkęs teisminės medicinos, psichiatrijos ir kriminalistikos ekspertus, knygos autorius išaiškina KGB klastotes, atskleidžia asmeninę įkalinto A. Ramanausko-Vanago dvikovą su KGB ir kitus nežinomus šios istorijos puslapius.
