Kiekvienas turime stiprybių
VšĮ „Sopa“ padeda su sunkumais ieškant darbo susiduriantiems neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms. Įstaigos vadovė Jurga Kuprytė neslepia, kad susirasti darbo negalią turintiems žmonėms vis dar nelengva. „Be abejo, darbdavių požiūris, įmonių kultūra keičiasi – dabar vis mažiau atvejų, kai įmonės net nesileidžia į kalbas apie neįgaliųjų įdarbinimą. Darbuotojų vis labiau trūksta, įmonės tampa atviresnės. Kita vertus, reikalavimai darbuotojams aukštėja. Įmonės nori gerai dirbančių, universalių, galinčių vienu metu atlikti daug užduočių žmonių, reikalaujama mokėti užsienio kalbų“, – sako VšĮ „Sopa“ direktorė. Deja, negalią turintys žmonės ne visada atitinka šiuos reikalavimus. Pasak J. Kuprytės, norėtųsi, kad darbdaviai sutiktų tuos reikalavimus šiek tiek sumažinti, prisitaikyti prie žmogaus galimybių – dėl pernelyg užkeltos kartelės daugybė jų negali įsijungti į darbo rinką.
Vienas gerų pavyzdžių – neseniai pradėjusi veikti kavinė „Pirmas blynas“, kurioje dirba negalią turintys žmonės. VšĮ „Sopa“ direktorė įsitikinusi, kad ir patys neįgalieji turi imtis iniciatyvos. Pavyzdžiui, per tą laiką, kol nedirba, galėtų išmokti anglų kalbos. „Žinoma, sunkiau rasti motyvacijos, kai nematai tikslo, kur galėsi panaudoti tuos įgūdžius, nes nesitiki, kad esi reikalingas. Dėl to mes ir stengiamės padėti rasti tą motyvaciją. Parodyti, kad kiekvienas turime ką pasiūlyti, turime stiprybių, net ir sunkesnės negalios žmonės“, – sako J. Kuprytė.
Vienos merginos šansai įsidarbinti atrodė labai maži – ji turi kompleksinę negalią: klausos, judėjimo, net intelekto sutrikimų. Atrodytų, kokį darbą tam žmogui galima pasiūlyti. Tačiau įsidarbinusi neseniai atsidariusioje kavinėje „Pirmas blynas“, mergina atsiskleidė kaip puiki darbuotoja, netgi viršijo lūkesčius. Ji gali ir virtuvėje tvarkytis, plauti indus, gali aptarnauti klientus, dirbti su kasa, paskirstyti darbus kitiems. Pasak J. Kuprytės, sužinojusi, kad dukrai puikiai sekasi dirbti, merginos mama braukė ašaras. „Visiškai kitaip žmogus atsiskleidžia, kai jam suteikiamos sąlygos pasirodyti, mokytis, tobulėti. Tokių darbo vietų mes ir turime ieškoti. Labai tikiuosi, kad „Įvairovės chartija“ prie to prisidės“, – dalijasi patirtimi VšĮ „Sopa“ direktorė.
Svarbu atsižvelgti į kiekvieno poreikius
Prie „Įvairovės chartijos“ prisidėjo ne viena didelė tarptautinė įmonė: „Barclays“, „Western Union“, „Telia“, Lietuvos oro uostai, „Swedbank“ ir kitos. Daugelis chartiją pasirašiusių įmonių atstovų sako, kad įvairovė jiems ne naujiena – jos šiuos principus savo įmonėje diegia jau ne pirmus metus. Pavyzdžiui, „Rimi“ dirba daugiau nei 120 negalią turinčių žmonių. „Western Union Processing Lithuania“ skatina kultūrinę įvairovę – 15 procentų įmonės darbuotojų yra užsieniečiai, „Swedbank“ sumažino darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumą ir pan.
„Barclays JK“ įvairovės ir įtraukties vadovė Wendy Popworth pabrėžė, kad įvairovei įmonėje skiriama labai daug dėmesio. Viena prioritetinių sričių – neįgalieji. Siekiama, kad įmonėje dirbtų 10 proc. negalią ar psichikos sutrikimų turinčių žmonių. Daug dėmesio skiriama aplinkai, kurioje jie norėtų dirbti ir augti. W. Popworth pabrėžė, jog labai svarbu, kad patys žmonės pasakytų apie savo poreikius ir galimybes. Dažnai jų siūlomi sprendimai yra priimtini visiems kolektyvo nariams. Pavyzdžiui, regos sutrikimų turintis žmogus papasakojo, kad jam kartais sudėtinga įžiūrėti įrašus bankomate. Atsižvelgus į jo siūlymus buvo sukurti garsiniai bankomatai – prijungus prie jų ausines nurodymai, ką daryti, pasakomi balsu. W. Popworth sako supratusi, kad ir jai pačiai saulei šviečiant nelengva įžiūrėti ekraną. Tokiu atveju labai patogu pasinaudoti šiuo patobulinimu, kuris, beje, gavo Nacionalinio karališkojo aklųjų instituto apdovanojimą. „Barclays“ Lietuvoje taip pat turi ne vieną programą neįgaliesiems. Įmonė ne tik įdarbina tinkamą kvalifikaciją turinčius žmones, bet ir moko juos programavimo. Geriausiai pasirodę gali likti įmonėje.
Darbe gerai jaustis turi visi
2004 m. Prancūzijoje priimtas pirmasis dokumentas dėl įvairovės darbo vietoje. 2010 m. visos ES įvairovės chartijos susivienijo į ES įvairovės chartijų platformą. Šiuo metu prie jos jau prisijungusios 10 tūkst. įmonių.
Pasirašydamos „Įvairovės chartiją“, organizacijos įsipareigoja užtikrinti tokią darbo aplinką, kuri būtų atvira visiems, nepriklausomai nuo lyties, rasės, etninės kilmės, tautybės, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės ar religinių įsitikinimų.
„Įvairovės chartijos“ Lietuvoje iniciatorius sociologas Karolis Žibas, „Diversity Development Group“ direktorius, pabrėžė, kad dokumento pasirašymas nėra baigtas procesas, jis tik prasidėjo. Susitarimo esmė – darbo vietų visiems kūrimas, suteikiant žmonėms galimybių realizuoti savo potencialą nepriklausomai nuo individualių skirtumų, kurių turi kiekvienas. Kalbant apie neįgaliuosius, neužtenka juos tiesiog įdarbinti, reikia imtis ir aktyvios veiklos, t. y. investuoti į aplinką, infrastruktūrą, kad šie žmonės galėtų dirbti taip, kaip kiti, būti tokie patys efektyvūs.
Įmonės „Krapas ir burokėlis“ vadovė Odeta Bložienė sako, kad jų restoranuose dirba nemažai pabėgėlių, todėl labai svarbu tokią įvairovę priimti. Darbuotojas turi jausti nuolatinę paramą, ir ne tik darbo vietoje. Visas kolektyvas įsitraukia į pagalbą jiems. Vadovės teigimu, labai svarbu prisitaikyti prie kiekvieno darbuotojo poreikių. „Jei studentui leisi dirbti vakare, o mamai – tada, kai vaikai darželyje, jie bus laimingi ir lojalūs darbuotojai, o įvairovė padeda kolektyvui keistis“, – sako O. Bložienė.
„Pakeisti vyraujančias procesus yra ilgas procesas. Tikrai nemanau, kad tai galime padaryti per metus. Chartija gali būti to pagrindas“, – įsitikinęs K. Žibas. Jo teigimu, kai įmonės viešai pristato tai, ką daro, taip tarsi neša žinutę vietos bendruomenei, kas yra įvairovė ir koks iššūkis kovoti su diskriminacija.
