Prieš metus skambiai paskelbus, kad naujoji Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), kuriai vadovauja valstiečių deleguotas ministras Giedrius Surplys, pertvarka „yra ne vienos nakties planas, prie pertvarkos eita žingsnis po žingsnio“, pasipylė ir lavina pažadų.
Vienas garsiausiai nuskambėjusių – tarnybos darbo optimizavimas ir darbuotojų etatų mažinimas. Žadėta, kad darbuotojų skaičius mažės bent keturis kartus: nuo 185 iki 45. Skelbta, kad pertvarka padės sutaupyti pusę milijono eurų, bet dabar klausimų daugiau nei atsakymų.
Apie tai, kaip vyksta tarnybos pertvarka ir kodėl po ambicingų užmojų vis tik nuspręsta drastiškai nemažinti darbuotojų skaičiaus, naujienų portalas lrytas.lt kalbėjosi su Žuvininkystės tarnybos vadovu Tomu Kazlausku.
– Žuvininkystės tarnybos pertvarka dar nėra baigta – kokie darbai atliekami šiuo metu?
– Pertvarka tebevyksta, bet svarbiausi etapai jau yra įgyvendinti. Tarnybos būstinė perkelta į Klaipėdą, kur ir įsikurs pagrindiniai tarnybos padaliniai. Pagal naują tarnybos struktūrą bei nuostatas, kurios įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos, keisis tam tikrų žuviveisos padalinių skaičius ir vietos, kuriose jie bus išdėstyti. Pertvarka turėtų baigtis kitų metų pradžioje.
– Kokie darbai dar turi būti baigti?
– Liko žuvininkystės kontrolę vykdančius padalinius perkelti į Klaipėdą. Žinoma, kad Žemės ūkio ministerija galimai bus perkelta į Kauną, tad mūsų Žuviveisos skyrius, kuris yra ministerijos patalpose, bus perkeltas į kitas patalpas Vilniuje. Pertvarka bus baigiama įvairiuose Lietuvos regionuose esančių padalinių optimizavimu. Jie bus sujungti į poskyrius, kurie bus paskirstyti po geografinius rajonus.
– Kalbant apie tarnybos darbą po pertvarkos, kokie bus pagrindiniai jos veiklos prioritetai?
– Nors pertvarkos procesai vyksta intensyviai, mums svarbu, kad tarnyba vykdytų nustatytas funkcijas. Svarbiausia – įgyvendinti Lietuvos nacionalinę ir Europos Sąjungos politiką, aktyviai vykdyti žvejybos kontrolę jūrų vandenyse, gausinti žuvų išteklius Lietuvos vandens telkiniuose, įgyvendinti Lietuvos žuviveisos planą. Viskas liks taip pat, tačiau patys procesai bus labiau optimizuoti, sumažinta pagalbinių skyrių, o pagrindinės funkcijos išliks tokios pat.
– Ar laikomasi pradinio pertvarkos plano?
– Kurie procesai ne kartą buvo koreaguojami. Metų pradžioje manyta, kad tarnyboje neliks gamybinių žuviveisos padalinių ir ši funkcija bus perduota kam nors kitam. ŽŪM užsakė tyrimo studiją ir padaryta išvada, kad šie padaliniai privalo likti. Patvirtinta ir nauja tarnybos struktūra.
– Jaučiate pritarimą optimizacijos procesui ar visgi esama bandymų tam priešintis?
– Bet kokie pertvarkos procesai yra sudėtingi ir jokio bendro pritarimo nejaučiame, gal net jo ir neturėtų būti. ŽŪM pozicija yra tokia, kad veiklos procesus reikia optimizuoti ir tai daryti taupant lėšas. Suprantama, kad dėl to pritarimo nebus. Esmė ta, kad tarnyba turi įgyvendinti jai pavestas funkcijas, o ir optimizuoti veiklą reikia.
– Kiek šiuo metu darbuotojų dirba Žuvininkystės tarnyboje ir kiek jų buvo prieš metus?
– Šiuo metu dirba 120 darbuotojų, prieš metus jų buvo 165–170. Dalis darbuotojų dėl pertvarkos patys išėjo iš darbo, apie 30 žmonių buvo atleisti ir jiems išmokėta apie 50 tūkst. išeitinių išmokų.
– Kiek šiuo metu yra dirbančių žvejybos kontrolierių? Viešumoje buvo pasirodžiusi žinia, kad Lietuvai, kuri turi vos 100 km pajūrio, steigiama 13 žvejybos kontrolierių etatų, kai Latvija, turinti apie 400 km pajūrio, kontrolierių turi vos keliolika. Ar iš tiesų šių pareigybių skaičius didinamas?
– Taip, tokia tendencija yra. Procesų optimizavimas buvo pakreiptas tokia linkme, kad kontrolė turi stiprinti. Atitinkamai tokių skyrių kaip Finansų ir Bendrųjų reikalų specialistų skaičius buvo mažinamas. Praėjusias metais tarnyboje dirbo 16 žvejybos kontrolierių, dabar jų yra 18 ir planuojama šių pareigybių skaičių dar didinti. Nors apskritai darbuotojų skaičius tarnyboje mažėja, pagrindines funkcijas atliekančių specialistų skaičių didinsime.
– Prieš metus buvo skelbiama, kad po pertvarkos tarnyboje liks vos 45 darbuotojai. Ar bus siekiama įgyvendinti šį planą?
– Pertvarkos procesas vyko keliais etapais. Prieš tyrimo studiją buvo planuojama atsisakyti visų padalinių, susijusių su žuviveisos funkcija. Būtų likę 45 darbuotojai, kurie būtų vykdę tik žvejybos kontrolę jūroje, tačiau po ministerijos išvadų perduoti minėtų funkcijų negalime. Taip nuspręsta dėl to, kad yra retų žuvų rūšių, kurias tarnyba veisia, ir yra puikiai atidirbta technologija, o kai kurių funkcijų perdavimas galėtų kainuoti dar brangiau. Nuspręsta, kad gamybiniai padaliniai turėtų išlikti. Jau patvirtinta, kad sausio 1 d. tarnyboje liks 125 darbuotojų etatai.
– Žuvininkystės tarnyba iš Turto banko gavo papildomas patalpas, esančias A.Juozapavičiaus gatvėje, Vilniuje. Jų remontui Žemės ūkio ministerija skyrė per 30 tūkst. eurų. Koks jų plotas?
– Naudojomės galimybe gauti patalpas iš Turto banko, nes ieškant jų nuomai reikėtų papildomų lėšų. Patalpoms reikėjo kosmetinio remonto, bet paslaugų pirkimas nėra įvykęs, tad apie galutines sumas negaliu kalbėti. Kalbant apie plotą, atsižvelgiama į rekomenduojamus rodiklius, kiek turi būti kabinetinio ploto: 150 kvadratinių metrų patalpose dirba 15–17 darbuotojų.
– Klaipėdoje patalpas Žuvininkystės tarnybai perleido Saugios laivybos administracija. Kokios būklės buvo tos patalpos? Ar tiesa, kad jų remontui ministerija skyrė 170 tūkst. eurų? Kokie suma buvo skirta baldams įsigyti? Koks šių patalpų plotas?
– Per Turto banką buvo rastos patalpos ir Klaipėdoje. Jos yra 400 kvadratinių metrų ploto, tad pagal darbuotojų skaičių jos mums tinkamos. Jau įvykdyti remonto darbų pirkimai. Įsikelti planuojame per 1,5 mėnesio. Patalpos nebuvo tokios būklės, kad jose iš karto galėtų dirbti darbuotojai. Remontas kainuos apie 100 tūkst. eurų. Dalį baldų tarnyba turi.
– Ar planuojama mažinti naudojamų patalpų plotą?
Jis mažėja, nes pagal naują struktūrą iš septynių tarnybos padalinių dviejų regioninių padalinių gali nebelikti, tad mažės ir patalpos, ir darbuotojų skaičius.
– Ar tiesa, kad žvejyba besiverčiančių įmonių pastaruoju metu sparčiai mažėja? Esama nuomonės, kad mažėjant žvejybos įmonių Žuvininkystės tarnybos darbo apimtys taip pat turėtų mažėti.
– Įmonių skaičius gal ir mažėja, bet dirbančių įmonių darbo apimtys didėja. Įmonės linkusios jungtis ir didinti darbo apimtis. Taip žvejyba tampa efektyvesnė. Tokia tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje: smulkiajam verslui sunkiau išsilaikyti, jį nukonkuruoja didelės įmonės. Tarnyba privalo apskaityti sugaunamus kiekius, teikti paslaugas, išduoti leidimus, tad darbo nemažėja.
– Kiek laiko dirbate Žuvininkystės tarnybos vadovu?
– Konkursą į vadovo pareigas laimėjau šiemet, dirbu nuo gegužės mėnesio. Tarnyboje dirbu jau dešimt metų: pradėjau dirbti specialistu, sritį išmanau, nes pradėjau nuo pačių smulkmenų.
– Ar šiuo metu Valstybinės tarnybinės etikos komisija (VTEK), ar ŽŪM dėl kokių nors priežasčių atlieka kokį nors su jumis susijusį tyrimą?
– Gali būti, kad vyksta. Kai tapau vadovu, turėjau tai deklaruoti, bet truputį pavėlavai. Dabar viską esu deklaravęs.
Pertvarkos kelia abejonių
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalius Nakrošis teigė negalintis komentuoti konkretaus Žuvininkystės tarnybos pertvarkymo pavyzdžio, nes nėra su juo detaliai susipažinęs. „Abejonių kėlė ir ankstesnė situacija, kai šios tarnybos postą turėjo palikti Indrė Šidlauskienė. Ji ne kartą viešai buvo išdėsčiusi savo kritišką poziciją dėl pertvarkos. Pažadas mažinti darbuotojų skaičių buvo skirtas visuomenei, o jei jis nebuvo įgyvendintas, tai galima kelti klausimą, ar pertvarka nebuvo susijusi su vadovybės pakeitimu“, – svarstė pašnekovas.
Anot jo, kartais, kai neįžvelgiama kitų galimybių, valstybės tarnyboje inicijuojama kokia nors institucijos pertvarka, kad būtų galima atsisveikinti su neįtinkančiais ir pasirūpinti lojalesniais darbuotojais. „Norint atleisti valstybės tarnautoją reikia bent keletą kartų jį nepalankiai įvertinti ar jis turi būti gavęs drausminių nuobaudų, tad reikia nagrinėti klausimą, ar tai nebuvo bandymas prisidengiant institucijos pertvarkymu pakeisti vadovybę. Jei darbuotojų skaičius išliko, tai klausimas, kokia šios pertvarkos nauda?“ – kalbėjo V.Nakrošis.
Kalbėdamas apie Lietuvoje vykstančius institucijų pertvarkymus pašnekovas pabrėžė, kad mūsų šalyje ministerijų ir kitų įstaigų pertvarkymai yra itin dažni. „Kartais tos pačios Vyriausybės kadencijos metu ta pati institucija pertvarkoma daugiau nei vieną kartą. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra nuolat pertvarkoma. Darbuotojai tiksliai nežino, ar bus pasiūlytos pareigos, paprastai būna mažai konsultacijų ir darbuotojų įtraukimo. Iš esmės pertvarkymas yra gera priemonė, bet reikia labai tiksliai identifikuoti problemas ir tikslus, turėti perėjimo planą“, – aiškino profesorius ir pridūrė, kad Lietuvoje pertvarkos procesai valdomi labai prastai ir kartais tai tampa priežastimi, paskatinančia gerus specialistus palikti valstybės tarnybą.
Pašnekovas įspėjo, kad pertvarkų proceso nereikėto politizuoti, o to dažnai nepavyksta išvengti. „Sauliaus Skvernelio Vyriausybei tai nėra taip būdinga, kiek tai buvo būdinga kitoms, ypač socialdemokratų. Jie turi didelę nomenklatūrinių kadrų pasiūlą ir net buvo tokie partiečių sąrašai, kuriuos teikdavo ministrams ir kitiems vadovams dėl įdarbinimo“, – kalbėjo V.Nakrošis ir priminė, kad neseniai Seime registruota naujo įstatymo pataisa, kuria numatoma ministerijų kanclerių pareigybių pakeitimas iš karjeros tarnautojų į politinio pasitikėjimo tarnautojus. „Vadinasi, norima politizuoti kanclerius, kurie ministerijų administracijose yra atsakingi už išteklių valdymą. Kodėl politikai turėtų politizuoti išteklių valdymą? Gal politinės partijos nori užgrobti žmogiškuosius ir finansinius išteklius? Tokie signalai kelia abejonių“, – apie įtarimų keliančią situaciją kalbėjo V.Nakrošis.
