Tačiau Kauno Savanorių prospektas jau prijaukintas dviratininkų ir pėsčiųjų, kai sostinės Savanorių prospektas tebėra tik sausakimša pramoninė arterija, dar daug kuo primenanti sovietmečio „Krasnuchą“.
Kauno Savanorių prospekto atkarpoje įrengta apie 2,5 kilometro pėsčiųjų ir dviračių tako. Raudona danga iškloto prospekto dviračių tako plotis siekia pustrečio metro, o trinkelėmis dengto šaligatvio – pusantro metro.
Šiuo metu darbininkai tęsia dviračių tako ir naujo šaligatvio įrengimo darbus likusioje Savanorių prospekto dalyje tarp sankryžos su Taikos prospektu ir miesto ribos.
Kaunas turi realią galimybę būti pavadintas dviratininkų rojumi.
Iki metų pabaigos mėgstantys ne lakstyti greitaeigiais automobiliais ir traiškyti praeivius, o norintys minti pedalus ir taip pasprukti nuo nutukimo ar infarkto sulauks naujų dviračių takų Baltų prospekte ir Veiverių gatvėje.
Kauniečiams lieka tik užrakinti garažuose savo pasipūtėlius mersedesus, patrakėlius BMW, paprastuolius golfus su opeliais ir sėsti ant dviračių. Jiems keliai gerai pritaikyti, minti dviratį – ir sveikata, ir malonumas. O laiko iki to meto, kai takus apsnigs ir sukaustys ledas, dar yra. Jei šiais klimato atšilimo laikais apskritai žiemos sulauksime.
Tik štai koks keblumas – vienas kaunietiško mentaliteto bruožų yra aistra automobiliams. Tipiškas kaunietis neįsivaizduojamas be iščiustyto automobilio, krepšinio ir alaus. Turime omenyje nealkoholinį alų, gerbiamas sveikatos apsaugos ministre, nealkoholinį. Tokį pat nekenksmingą kaip ir becukris tortas ir kaitinantį kraują kaip guminė moteris.
Article [id:7570126]Visvaldui Matijošaičiui varžovai lenkia galvas: rinkimai bus tarsi treniruotė
Ir dar štai kas įdomu – Kaunas tapo dviratininkų rojumi tais laikais, kai miestui ėmė vadovauti meras V.Matijošaitis, pats pirmenybę teikiantis ne dviračiui, o eikliam „Ferrari“.
Nors dėl teisybės reikia pasakyti, kad dviračių takų būklė ir apskritai dviračių eismo infrastruktūra Kaune buvo neblogai tvarkoma ir tada, kai meru dirbo A.Kupčinskas, pats aistringas dviratininkas.
Pagaliau kauniečių, net ir turtingų, įpročiai keitėsi. Pavyzdžiui, žinomas verslininkas T.Barštys, anksčiau mėgęs skraidyti sraigtasparniu ir lėkti prabangiu „Lamborghini“, pastaruosius kelerius metus sakė mieliau minantis dviračio pedalus.
Tad nereikėtų stebėtis, kad maždaug po dešimties metų kaunietis ir automobilis bus ne neatsiejami, bet niekaip nesusiejami dalykai. Ir kuo greičiau, tuo geriau, nes maža to, kad Kauno gyventojų gretas retina emigracija, avarijos irgi neprisideda prie demografinio pakilimo.
Dviračiai – šaunu, krepšinis – nuostabu, bet norisi, kad kauniečiai ryškiau pasirodytų ir futbolo pasaulyje. O tokių galimybių atsirado – pradėta iš esmės atnaujinti ir pertvarkyti S.Dariaus ir S.Girėno stadioną. Darbų ėmėsi turkai – nors jiems teko pamindžioti teismų slenkstį, tačiau konkursą jie laimėjo ir imsis darbų.
Pagal projektą, naujasis stadionas atitiks visus pagrindinius UEFA standartus, čia galės vykti tarptautinio lygio varžybos. Ir nors nelabai įtikėtina, bet kas gali paneigti, kad, tarkime, 2030 metų pasaulio futbolo čempionatas vyks ne Kaune?
Na gerai, tegul ne pasaulio, tegul Europos futbolo čempionatas 2032-aisiais – ir tai būtų neblogai.
Prieš svajojant apie ateitį pravartu prisiminti praeitį. Nors stadionas pastaruoju metu jau anaiptol nepriminė prestižinio sporto statinio, tarpukariu jis buvo išskirtinis.
Stadionas pastatytas 1924-1925 metais, jam įrengti daug pastangų padėjo legendinis lakūnas ir sportininkas S.Darius.
Stadiono bėgimo takas siekė 500 metrų – buvo ilgesnis nei standartiniai stadionai ano meto Europoje. Futbolo aikštės ilgis siekė 120 metrų.
1936 metais čia vyko Lietuvos ir Estijos tarptautinės futbolo varžybos, laimėjo Lietuva 2:0. 1938 metais vyko pirmoji Tautinė olimpiada, kurioje dalyvavo 10 tūkst. žmonių.
Iš naujesnių laikų dramatiškų istorijų – 2011 metų vasarą vykusios vieno Lietuvos futbolo klubo ir Lenkijos klubo rungtynės stadione, kai lenkų ir juos palaikančių olandų futbolo chuliganai tiek įsisiautėjo, kad policijai teko juos tramdyti vandens čiurkšlėmis.
Kalbant apie istoriją išskirtinę misiją atliko ir „Laikinoji sostinė“: žurnalistai išsiaiškino, kad stadiono teritorijoje stovėjo koplytstulpis popiežiaus Jono Pauliaus II viešnagei 1993 metais atminti.
