Ministrė pabrėžė, kad pats modelis buvo rengtas nuo 2017 metų pradžios. O visos vykusios diskusijos buvo tikrai nelengvos.
„Pasigirsta daug melagingos informacijos, kuri jautrina mokytojų bendruomenę, jie išgyvena didžiulį pokytį“, – dabartinę situaciją aiškino ji.
Ji teigė, kad kol kas negali niekaip pamatuoti reformos sėkmės.
„Šiandien matome, kad dauguma šalies mokyklų yra pasirašiusios sutartis su pedagogais, jaučiasi visiškai pasirengusios etatiniam apmokėjimui“, – Seime kalbėjo ministrė.
„Visoms savivaldybėms biudžetas, skirtas mokytojų darbo užmokesčiui, auga vidutiniškai 12 procentų, ir melaginga teigti, kad jis auga tik mokykloms regionuose“, – pažymėjo ministrė.
„Prielaidų neišmokėti mokytojams atlyginimų nėra, nes darbo užmokesčio fondas yra pasiekęs visas mokyklas. Stebėdami konsultacijų intensyvumą galime sakyti, kad klausimai, kuriuos kelia mokytojai, jų mažėja. Bet girdėdami nerimą ir klausimus vykstame į mokyklas. Pastaruoju metu, kur kyla neramumai, neaiškumai, ten ir lankomės“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
Ministrė įvardijo ir daugiausia klausimų keliančius reformos aspektus. Jos teigimu, vis dar yra mokyklų, kuriose nėra patvirtintos mokėjimo tvarkos, taip pat mokytojams nėra aišku, kokiu pagrindu atlyginimai yra išmokami. Kitas klausimas – tvarkos nėra suderintos su profesinėmis sąjungomis arba darbo tarybomis.
„Yra savivaldybių, kurios klases komplektuoja ir finansus numato remdamosi 2017 metų lėšomis“, – nesusipratimus vardijo J.Petrauskienė.
„Kita yda, kuri, matyt, susiklostė iš ankstesnės sistemos, kai ugdymo plano pinigais yra finansuojamos kitos veiklos, arba savivaldybės vėluoja patvirtinti duomenys“, – kalbėjo ji.
J.Petrauskienė džiaugėsi, kad kiekvienas apsilankymas mokykloje, kuri patiria neaiškumus, problemas spręsti tikrai padeda.
„Šios tvarkos tikslas – užtikrinti geresnes ir saugesnes sąlygas pradedantiems mokytojams. Tai sudaro galimybę naujiems žmonėms mokyklose turėti lygias darbo užmokesčio sąlygas ir galimybes dirbti. Dar sprendžia ir socialinės nelygybės klausimą regionuose“, – aiškino ministrė.
„Viešojoje erdvėje yra paskleista melaginga informacija. Akivaizdu, kad yra profesinių sąjungų ir politikų, kuriems patogu nešti sumaištį į mokytojų bendruomenę, parodant jos neveiksnumą“, – dabar garsiai aptarinėjamus klausimus nubraukė ministrė.
„Kai buvo paskleista informacija, kad Lietuvos mokyklas masiškai palieka mokytojai, mes patikrinome faktus“, – pabrėžė ji. Jos teigimu, sumažėjęs mokytojų skaičius, lyginant su praėjusiais metais, – tik mokytojų išėjimas į pensiją.
Ji pasakojo, kad šiuo metu viešojoje erdvėje pasigirsta daug melagingos informacijos.
„Yra manipuliuojama melaginga informacija. Nerimui malšinti yra numatyti tyrimai. Kada diskusija vyks ne emocijų, o argumentų tvarka“, – kalbėjo ministrė.
Opozicija reikalavo atsiprašymo
Prasidėjus parlamentarų klausimams, liberalas Arūnas Gelūnas apgailestavo, kad sunkumą patiriančius žmones ministrė apkaltina melu. „Esu gavęs ir asmeninių laiškų, kuriais įrodoma, kad sistema veikia su trukdžiais. Bet kaip konkrečiai šis chaosas prisideda prie kokybės didinimo mokyklose ir ar tai atves į kokybę?“ – klausė parlamentaras.
Ministrė J.Petrauskienė kategoriškai neigė, kad melu kaltina mokytojus.
„Kalbėjau ir apie Andriaus Navicko (aut. past. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas) skleidžiamą dezinformaciją. Nėra paslaptis, kad savivaldybės, atsakingos už etatinį apmokėjimą, rengiasi savivaldybių rinkimams. Labai gaila, kad tos manipuliacijos yra naudojant kiršinant šią bendruomenę“, – sakė ministrė. Pabrėždama, kad mokytojai nėra ramūs, už tai ministrė atsiprašė.
Socialdemokratas Juozas Olekas teigė, kad norėtų padėti ministrei. „Man atrodo, kad jums Seimo salėje būtų vieta atsiprašyti ir savo vardu, kaip ministrės. Nes daugelis sprendimų vėlavo“, – kritikavo J.Olekas.
J.Petrauskienė atsiprašė už nesusipratimus. „Siekiant spręsti klaidas, jeigu jos yra, specialiai yra sudaryta etatinio mokytojų apmokėjimo įvedimo koordinavimo grupė“, – kalbėjo ji.
Paskutiniu metu ši tema yra plačiai aptarinėjama viešojoje erdvėje. Švietimo darbuotojus vienijančios skirtingos profesinės sąjungos nesutaria, gera ši reforma ar ne.
