Kaip BNS sakė ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius, Valstybinis gyventojų apsaugos planas antaujintas, „atsižvelgiant į naujas grėsmes, galinčias kilti dėl branduolinio incidento Baltarusijos respublikoje“, kur statoma Astravo atominė elektrinė (AE).
Neturėti plano negalima
Ministras papasakojo, kodėl toks planas yra reikalingas.
„Lietuva nesusitaiko, kad mūsų kaimyninė šalyje būtų toks objektas. Politiškai yra daroma viskas, kad toks objektas nepradėtų veikti. Plano atnaujinimo parengimas nėra susitaikymo ženklas“, – spaudos konferencijoje apie Astravo AE kalbėjo ministras E.Misiūnas.
Ministras pasakojo, kad planas yra parengtas pagal Lietuvai nepalankiausią scenarijų.
„Plano tikslas – kad maksimaliai galėtume informuoti gyventojus ir apsaugoti juos nuo galimų kaimyninės šalies objektų incidento. Planas yra parengtas Lietuvai nepalankiausiu scenarijumi – 16 dienų per metus iš kaimyninės šalies pučia stiprus vėjas, galimi yra krituliai. Toks scenarijus, kaip buvome informuoti, gali pasitaikyti apie 400 valandų per metus“, – kalbėjo ministras.
„Tokio plano neturėti mes negalime“, – pabrėžė jis.
Numatytos dvi apsaugos zonos – 30 km aktyvi apsaugos zona ir 100 km prevencinė apsaugos zona.
„Vienas esminių plano akcentų – radiacinė žvalgyba ir gyventojų informavimas. Labai svarbu, kad gyventojai nepasiduotų provokacijoms ir galimoms netikroms naujienoms, bandymams kelti paniką. Kaip ir bet kurios kitos nelaimės atveju, svarbu pasitikėti oficialiais informacijos kanalais – korinio transliavimo žinutėmis, nacionaliniu transliuotoju, oficialia institucijų tinklapiuose skelbiama informacija“, – aiškino vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.
Ministras teigė, kad perkėlimas nėra planuojamas metais, tik kelioms dienoms, gal savaitei.
„Mes prašysime, kad leistų Astravo atominės elektrinės teritorijoje prašyti įdiegti mūsų stebėsenos sistemas. Nežinau, kokie bus atsakymai. Bet tokių ketinimų Lietuva turi“, – apie stebėjimo sistemą pasakojo E.Misiūnas.
Sostinės evakuacija nenumatyta
E.Misiūnas žadėjo, kad kol kas negali pasakyti, kiek konkrečiai kainuos pasiruošimas.
„30 kilometrų zonoje yra reikalinga iki 20 milijonų eurų. Jei pats nepalankiausias scenarijus Lietuvai atsitiktų. Jei bus poreikis, bus numatytos lėšos poreikiams. Jei tokia situacija atsitiktų, pradeda veikti kiti mechanizmai. Prasidėjus ekstremaliai padėčiai“, – kalbėjo E.Misiūnas.
Jis teigė, kad vilniečiai bijoti neturėtų. „Apie Vilniaus evakuaciją niekada niekas nekalba. Rekomendacijos gyventojams bus pasakytos, gal mažiau reikia vaikščioti parkelyje“, – juokavo ministras.
Atskiras Neries upės klausimas
Paklausus, ar bus stebimas Neries vanduo, ministras patikino, kad tikrai bus. „Kada pradės veikti elektrinė, faktas, kad stiprinsime visą stebėseną, monitoringą, kooperuosimės ir su kaimynais, kurie irgi į stebėseną investuoja. Kad turimus duomenis patvirtintų ne tik Lietuvos įstaigos ir institucijos, bet ir kaimynai. Mes nesame vieni“, – kalbėjo E.Misiūnas.
Spaudos konferencijos dalyviai tikino, kad vandens stebėsenos sistema yra jau seniai veikianti, patikima ir greita. „Gyventojai gali internete stebėti patys, koks yra radiacijos lygis aplinkoje“, – pasakojo D.Šidiškienė.
Pavojus kyla 2 savivaldybėms
Radiacinės saugos centro Radiacinių avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Šidiškienė spaudos konferencijoje pasakojo, kad planas parengtas pagal išmoktas klaidas.
„Tai nėra kažkoks tai naujas reiškinys, gyventojai žino apie jonizuojančią spinduliuotę. Retas, kuris yra išvengęs medicininės apšvitos. Šios spinduliuotės galėtume išvengti, jei neįvyktų kažkokie nepageidaujami įvykiai branduoliniuose objektuose. Bet gyvenimas rodo, kad tokie dalykai įvyksta. Visi vyresnės kartos žmonės atsimena Černobylį, Fukušimos avarijas. Tų avarijų išmoktos pamokos, reagavime padarytos klaidos, leidžia mums kuo geriau pasirengti tokiems atvejams“, – kalbėjo D.Šidiškienė.
Ji taip pat įvardijo konkrečias savivaldybes, kurios gali būti arčiausiai įvykio vietos.
„Didelių dozių apšvita yra suprantam, kad galima esant visiškai netoli įvykio vietos, nuo 3 iki 5 kilometrų. Mūsų šalies teritorija patenka į skubių apsaugos veiksmų zoną. Į šitą zoną patenka 2 savivaldybių teritorijos (aut. past. Vilniaus ir Švenčionių rajonai), kur gyvena apie 23 tūkstančiai gyventojų“, – pasakojo D.Šidiškienė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda įvardijo, kiek blogiausiu scenarijumi gyventojų būtų evakuoti.
„Evakuavimo sprendimas būtų priimamas pagal konkrečius duomenis iš radiacinės žvalgybos. Jis bus vykdomas jei tam bus realus poreikis. Mes esame suplanavę evakuoti apie 6 tūkstančius gyventojus. Evakuojame ten, kur yra staigus pavojus sveikatai“, – pasakojo E.Geda.
Skubiems apsaugomiesiems veiksmams taikyti, t. y. jodo profilaktikai organizuoti ir reikalingiems jodo preparatams įsigyti, reikės apie 900 tūkst. Eur, gyventojų perspėjimo sirenomis sistemai modernizuoti ir plėtoti (100 km spinduliu nuo Baltarusijos AE) reikės apie 9,5 mln. Eur lėšų. Dalis lėšų bus skiriama iš tarptautinių finansinių instrumentų priemonių.
Astravo AE statoma už 50 kilometrų nuo Vilniaus, darbus vykdo Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“, projektą finansuoja Rusijos Vyriausybė. Lietuva yra pagrindinė statomos jėgainės kritikė – jos teigimu, objektas statomas nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Minskas kaltinimus neigia.
