Seimas linkęs atsisakyti Laisvės kovų komisijos, nors tremtiniai prašo ją palikti

Seimas linkęs jungti Valstybės istorinės atminties ir Laisvės kovų komisijas, nors palikti pastarajai savarankišką statusą prašo tremtiniai ir buvę politkaliniai. 

A. Širinskienė tvirtina, kad abi komisijas sujungti yra naudingiau, bet su tremtiniais dėl to nesitarė.<br>T.Bauro nuotr.
A. Širinskienė tvirtina, kad abi komisijas sujungti yra naudingiau, bet su tremtiniais dėl to nesitarė.<br>T.Bauro nuotr.
A. Širinskienė tvirtina, kad abi komisijas sujungti yra naudingiau, bet su tremtiniais dėl to nesitarė.<br>M.Patašiaus nuotr.
A. Širinskienė tvirtina, kad abi komisijas sujungti yra naudingiau, bet su tremtiniais dėl to nesitarė.<br>M.Patašiaus nuotr.
A. Širinskienė tvirtina, kad abi komisijas sujungti yra naudingiau, bet su tremtiniais dėl to nesitarė.<br>T.Bauro nuotr.
A. Širinskienė tvirtina, kad abi komisijas sujungti yra naudingiau, bet su tremtiniais dėl to nesitarė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 13, 2018, 9:54 AM, atnaujinta Oct 13, 2018, 9:56 AM

Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė Valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko „valstiečio“ Arūno Gumuliausko siūlymui, sujungti jo vadovaujamą ir Laisvės kovų komisijas. Seimas dar turės balsuoti dėl tokios Seimo statuto pataisos priėmimo. 

Siūlymui jungti komisijas prieštarauja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Ji kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį su prašymu palikti veikti Laisvės kovų komisiją. Tremtiniai argumentuoja, kad ši komisija rūpinasi jų socialiniais klausimais. 

Valdantieji komisijas jungti siūlo sakydami, kad jos dabar dubliuoja viena kitos veiklą, be to, Statute naujoji komisija būtų įrašyta kaip nuolatinė, taigi, anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės „valstietės“ Agnės Širinskienės, „pakelta į aukštesnį lygį“. 

„Nereiktų bijoti arba manipuliuoti, kad viena komisija yra naikinama, kita paliekama. Tiesiog šitos komisijos, mano manymu, yra sujungiamos, jos nedubliuos viena kitos funkcijos, kaip kartais atsitikdavo anksčiau, ir tikrai tiek veiklos darnumas ir efektyvumas bus užtikrintas, tiek kartu turėsime komisiją, pakeltą į aukštesnį lygmenį, Statutą“, – už sujungimą pasisakė A. Širinskienė. 

Konservatorė  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė piktinosi, kad jungimas nuo pat pradžių nederintas su tremtinių organizacijomis, „su tais žmonėmis, kurių tiesioginė veiklos sritis yra Laisvės kovų komisija“. 

„Su jais nebuvo susitikta iki pat užvakar, kai pati (tremtinių – BNS) visuomeninė taryba inicijavo posėdį šiam klausimui aptarti. Mes galime kalbėti apie turinį, ką ta galimai naujoji komisija spręs, bet neatsižvelgti į žmonių nuomonę, kurie yra susiję su Laisvės kovų komisijos veiklos lauku, yra mažų mažiausiai begėdiška“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. 

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga prašo palikti Laisvės kovų komisiją argumentuodama, kad ji skirta labai specifinei žmonių grupei. 

Anot tremtinių, komisijų darbo sferos skiriasi: nuo 1997 metų dirbanti Laisvės kovų komisija sprendė ne tik 1939–1993 metų istorinės atminties aktualijas, bet ir socialinius klausimus, susijusius su politiniais kaliniais, tremtiniais, nuo okupacijos nukentėjusiais asmenimis. Tuo tarpu Valstybės istorinės atminties komisija sprendžia daug platesnio istorinio laikotarpio klausimus. 

Laisvės kovų komisijos pirmininkas yra socialdemokratas Juozas Olekas. Socialdemokratų partija po rinkimų sudarė koaliciją su „valstiečiais“, bet iš jos pasitraukė ir šiuo metu yra opozicijoje. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.