Antradienio Seimo posėdžio metu premjeras stojo prieš parlamentarus atsakyti į kai kurių opozicijos narių klausimus.
8 klausimai S.Skverneliui buvo surašyti po to, kai Vyriausybės pasitarimo įrašas, kuriame ministrų kabinetas aptarė galimybę žurnalistams vėl neatlygintinai atverti Registrų centro duomenis, buvo sunaikintas. Taip žurnalistai negalėjo sužinoti, kodėl šis sprendimas buvo atidėtas. Į šį įvykį sureagavo ne tik žiniasklaidos bendruomenė, bet ir politikai.
Visą praėjusią savaitę Japonijoje viešėjęs premjeras į visuomenės keliamus klausimus atsakinėjo tik per patarėjus, ar socialiniuose tinkluose.
„Matau, kad opozicijos atstovai yra pasirengę gerai „pašposyti“, tai aš atsakysiu į klausimus“, – Seimo salėje sakė S.Skvernelis.
8 opozicijos klausimai skamba taip:
1. Kodėl š.m. spalio 3 d. Vyriausybės pasitarime Jūs asmeniškai užblokavote Susisiekimo ministro Roko Masiulio teiktą iniciatyvą neatlygintinai teikti Registrų centro duomenis žiniasklaidos atstovams, kaip kad buvo iki Jūsų Vyriausybės paskirto naujojo Registro vadovo, buvusio teisėsaugos institucijos pareigūno, inicijuotų pokyčių?
Atsakydamas į pirmą klausimą, premjeras pasakojo, kad įstatymo projektas turėjo trūkumų.
„Vyriausybės pasitarime, pateikus teisės aktą, buvo rasta trūkumų, ne visi Vyriausybės nariai buvo susipažinę su juo, jo nebuvo įvertinę ir Vyriausybės teisininkai. Vyriausybės pasitarime paaiškėjo, kad jis turi būti tobulinamas“, – kalbėjo premjeras.
„Tai, kad naujasis Registrų centro vadovas nutraukę teisės aktais nereglamentuotą procesą, neturėtų stebinti“, – kalbėjo premjeras.
„Priešingai, turėjo stebinti tai, kad toks procesas buvo toleruojamas keletų metų“, – pabrėžė S.Skvernelis. Užsiminęs ir apie nelygiateises sąlygas žurnalistams.
2. Kodėl Jūs ir Jūsų paskirti politinio pasitikėjimo pareigūnai atsisakė patenkinti teisėtą žiniasklaidos atstovų prašymą pateikti oficialaus darbinio posėdžio – Vyriausybės pasitarimo – garso įrašą?
Atsakydamas į antrą klausimą, premjeras priminė galiojančius teisės aktus, kuriais galima gauti informaciją.
„Atkreipiu dėmesį, kad pagal Vyriausybės įstatymą, Vyriausybės kanceliarijoje yra rengiami ir saugomi posėdžių ir pasitarimų protokolai. (…) Kaip ir įstatymas, taip ir Vyriausybės darbo reglamentas nustato transliacijų, darbo įrašų saugojimo aspektus. Posėdžių, ne pasitarimų.
Vadovaujantis Vyriausybės darbo reglamentu posėdžiams, ir daugiau, kaip aštuonerius metus taikyta tvarka, kai yra parašomos Vyriausybės posėdžio protokolas, skaitmeninis įrašas yra perkeliamas saugoti. O kai parašomas Vyriausybės pasitarimo protokolas, skaitmeninis garso įrašas yra ištrinamas“, – kalbėjo premjeras.
Pridurdamas, kad pasitarimo įrašas yra daromas tik todėl, kad reikalui esant, padėtų parašyti pasitarimo protokolą.
3. Ar pats sumanėte, ar kieno nors patartas davėte neteisėtą politinį nurodymą Vyriausybės kanceliarijos tarnautojams ar politinio pasitikėjimo pareigūnams šį Vyriausybės pasitarimo garso įrašą sunaikinti? Kas ir kuriam Vyriausybės kanceliarijos darbuotojui įvykdyti pateikė nurodymą sunaikinti įrašą?
Atsakydamas į trečią klausimą, S.Skvernelis priminė, kad Konstitucijoje nėra nurodoma, kad pasitarimų įrašas turi būti saugojamas. Iš viso, ant premjero, pasitarimas iš viso nėra minimas.
Jis teigė, kad tokie garso įrašai nėra saugotini, jie nėra teikiami, ieškant informacijos. „Jie yra nesaugojami, automatiškai ištrinami“, – kalbėjo premjeras.
4. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, tiesiogiai atsakinga už visuomenės informavimo normų laikymosi priežiūrą, 2018 m. spalio 5 d. priėmė išsamią poziciją, kad žiniasklaidos atstovų prašytas Vyriausybės pasitarimo garso įrašas privalo būti pateiktas. Kaip savo pozicijoje teigė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Valstybės ir savivaldybių institucijos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą; prašomas garso įrašas yra informacija apie Vyriausybės veiklą; informacijos laisvė apima ir teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų, kurios neturi sudaryti kliūčių viešojo intereso informacijos rinkimui; o prašomo garso įrašo, kuris traktuojamas kaip oficialus, garsine forma išreikštas, dokumentas, parengtas Vyriausybės ir kuriame yra viešojo intereso informacijos, neteikimas žurnalistams gali sudaryti rimtas kliūtis atlikti profesines pareigas.
Ar Jums ir Jūsų skirtiems politinio pasitikėjimo pareigūnams buvo žinoma šios už visuomenės informavimo normų laikymosi priežiūrą atsakingos institucijos pozicija? Kodėl priėmėte sprendimą visiškai prieštaraujantį šios institucijos pozicijai, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymą? Ar Jums žinoma, kad Jūs savo veiksmais sąmoningai pažeidėte įstatymą?
„Pagal Vyriausybės įstatymą ir reglamentą, saugomi tik posėdžių garso įrašai“, – dar kartą teigė premjeras, atsakydamas į ketvirtą klausimą.
5. Į Jus, prašydami nedelsiant pateikti minėto Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, š.m. spalio 5 d. taip pat kreipėsi Seimo opozicinių frakcijų atstovai, remdamiesi Seimo Statuto suteikiamomis teisėmis ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis, ypač šio įstatymo 3 straipsniu, nurodančiu, kad dokumentas yra institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis.
Ar sutinkate, kad atsisakydamas pateikti Seimo nariams minėtą garso įrašą, kuris laikomas oficialiu institucijos dokumentu, pažeidėte Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą?
Į penktą klausimą premjeras atsakyti nenorėjo, nes taupė laiką.
6. Ar Jums arba Jūsų politinio pasitikėjimo pareigūnams (Tomui Beržinskui ir Skirmantui Malinauskui) buvo žinoma, kad Jūsų atsisakymas perduoti prašomą Vyriausybės pasitarimo garso įrašą buvo planuojama apskųsti teismui? Ar nurodymą Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams skubiai sunaikinti žiniasklaidos ir Seimo narių prašomą Vyriausybės pasitarimo garso įrašą davėte Jūs asmeniškai ar tai buvo padaryta Jūsų politinio pasitikėjimo pareigūnų iniciatyva?
Ar tokiu būdu skubėdamas naikinti garso įrašą, siekėte užbėgti už akių galimoms teismo pritaikytoms šiam dokumentui laikinosioms apsaugos priemonėms? Ar Jums žinoma, kad tokiu būdu sukėlėte pagrįstų abejonių, kad toks garso įrašo skubus sunaikinimas gali būti prilyginamas įkalčių slėpimui, norint neatskleisti visuomenei Jūsų išsakytos pozicijos, susijusios su Konstitucijoje įtvirtintomis pamatinėmis žiniasklaidos laisvėmis ir teisėmis?
„Jie nėra viešai naudojami ir nėra saugojami“, – dar kartą sakė premjeras. „Todėl atskirų nurodymų būti negali“, – teigė S.Skvernelis.
7. Ar Jums yra žinoma, kad pavedimas sunaikinti įrašą taip pat pažeidžia Vyriausybės kanceliarijos darbo tvarką nustatantį teisės aktą? Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos reglamento 70 straipsnis, be kita ko, nustato Vyriausybės kanceliarijos Dokumentų valdymo skyriaus prievolę užtikrinti, kad „būtų tinkamai techniškai parengta Vyriausybės posėdžių salė ir į kompiuterines laikmenas įrašomi pranešimai, posėdžio ar pasitarimo dalyvių kalbos [...]“. Šio reglamento 74 straipsnis nustato, kad „pasibaigus posėdžiams ir pasitarimams, jų skaitmeninius įrašus Dokumentų valdymo skyrius įdeda į numatytą duomenų saugyklos katalogą.
Šiais įrašais Redagavimo pogrupis naudojasi rašydamas posėdžių ir pasitarimų protokolus. Kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, per 5 darbo dienas Dokumentų valdymo skyrius įrašus perkelia į kompaktinius diskus ir saugo Vyriausybės kanceliarijos archyve.“ Kokia atsakomybė turėtų tekti pareigūnui, davusiam nurodymą sunaikinti, ar sunaikinusiam minėto Vyriausybės pasitarimo įrašą, dėl ko buvo grubiai pažeistas šis teisės aktas, t.y. politinio pavedimo pasėkoje buvo pažeista Vyriausybės kanceliarijos darbo tvarka?
Kartotis nenorėjęs premjeras neatsakė ir į šį klausimą.
8. Nors paskelbta, kad įrašas sunaikintas, informacinių technologijų specialistai gali rasti jo atkūrimo galimybę pagal kompiuterinėse laikmenose galimai išlikusią ištrintą informaciją, nebent buvo duota neteisėta komanda įrašus ištrinti taip, kad nebeliktų jokių jų atkūrimo galimybių. Kokių planuojate imtis konkrečių ir skubių veiksmų, kad šis įrašas būtų nedelsiant atkurtas ir pateiktas to prašantiems žiniasklaidos atstovams ir Seimo nariams?
Premjeras dar kartą pakartojo, kad nenori gaišinti parlamentarų, nes į klausimus jau atsakė anksčiau.
Seimūnų klausimai atsipūsti neleido
Prasidėjus parlamentarų klausimams, įtampa Seimo salėje tik dar labiau paaugo.
Klausimų sesiją pradėjo liberalas Eugenijus Gentvilas. Jis klausė dar paties pirmo premjero sakinio, kad opozicija šiais klausimais „šposyja“.
„Tai gal jūs čia juokaujate? Opozicija vykdo savo darbą, klausimai ne apie humorą, o apie situaciją, tai yra, viešųjų ryšių krizę, kurioje Vyriausybė sėdi jau dvi savaites. Toje baloje kol kas šlampate kojas“, – pabrėžė E.Gentvilas.
Jis premjero klausė, kodėl į bendrą projektų paketą nėra įtraukti Nekilnojamojo turto registro įstatymo.
S.Skvernelis pabrėžė, kad įstatymą yra galima tobulinti.
Kitą klausimą premjerui uždavė liberalė Aušrinė Armonaitė. „Jūs pasakėte žodžius, kad iki šiol Registrų centras informaciją žiniasklaidai teikia neteisėtai. Aš noriu priminti, kad Lietuvoje galioja Visuomenės informavimo įstatymas, kuriame numatoma valstybės institucijoms ir įstaigoms teikti žiniasklaidai informaciją“, – teigė A.Armonaitė.
„Kas nutiko, kad viena rytą Registrų centro vadovybė nusprendė nebeteikti duomenų“, – klausė politikė, prašydama įvardinti konkrečiai atsakingus asmenis.
„Jūs turbūt nesate teisininkė. Be Visuomenės informavimo įstatymo yra ir kiti įstatymai. Vieną dieną nieko neatsitiko, tiesiog atėjo naujas vadovas, kuris nustatė, kad teikti informaciją nemokamai negalima“, – sakė premjeras.
Konservatorių frakcijos atstovai Andrius Kubilius ir Gabrielius Landsbergis klausė premjero, kodėl jis nusprendė „pažeisti reglamentą“.
G.Landsbergis klausdamas dar pridūrė ir kitą klausimą – apie teisę nežinoti. „Mes žinome apie Konstitucinę teisę žinoti, jūs ginate teisę nežinoti“, – klausdamas, kaip premjeras jaučiasi dėl to, kad Lietuva tampa vis mažiau demokratine valstybe.
„Gebėti perversti frazes ir pasisakymus, jūs esate meistras“, – pyko S.Skvernelis. „Visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti“, – teigė S.Skvernelis.
