Juk pati Lukiškių aikštė – nei skusta, nei lupta.
Trūksta suolų, nepasodinti visi medžiai, krūmai. Nėra ir paminklo. O apie Vytį nebėra ko nė kalbėti – jį perėmė Kaunas.
Tačiau mišką ir partizanų bunkerį primenančio paminklo – irgi nė padujų.
Galbūt ši aikštė – R.Šimašiaus darbų tęstinumo simbolis, nuoroda, kad jų dar liko kitai kadencijai?
Tačiau pristatydamas 12 ambicijų antrajai mero kadencijai politikas pasirinko visai netikusį skaičių.
Taip, 10 būtų pernelyg banalus skaičius, o gal ir tiek ambicijų antrą kartą į mero kėdę sumaniusiam atsisėsti asmeniui būtų per mažai. 11 – tai jau Arvydo Sabonio simbolis, jo geriau neliesti. Dar kam nors kils asociacijų su vienu žemų kainų prekybos tinklu, kurį reklamuoja krepšininkas.
13 – išvis netikęs skaičius, velnio tuzinas, kurio kai kuriose šalyse paniškai bijoma. Tad liko 12, nes daugiau ambicijų turbūt pritrūko.
Tame 12 ambicijų sąraše didelių perversmų nematyti. R.Šimašius žada geriausią švietimą regione, atgimusį stoties rajoną paversti Geležiniu Vilniumi, apsnūdusius miegamuosius rajonus – gyvenamaisiais.
Tik nuobodžiai kalbėdamas apie nacionalinį stadioną, baseinus, nacionalinę koncertų salę ant Tauro kalno, kurių statybos virto parodijomis, R.Šimašius užmiršo, kad dauguma Vilniaus gyventojų krikščionys. Ir kai kurie Šventąjį Raštą yra skaitę.
O jame pasakojama apie 12 apaštalų – pirmųjų Jėzaus Kristaus mokinių, kuriuos jis siuntė skelbti apie savo mokymą. Vienas iš jų – Judas – išdavė savo mokytoją. Kuri iš 12 ambicijų bus lemtinga R.Šimašiui?
