Šių metų sausio 29-ąją klaipėdietės Danutės Paškevičienės gyvenimas apvirto aukštyn kojomis.
Iki tol buvusi energinga ir guvi pensininkė sulaukusi 79-erių per akimirką tapo neįgali.
Keturis mėnesius ji buvo prikaustyta prie lovos, o dabar savo bute juda tik su ramentais.
Moteris įkrito į duobę
Moteris smarkiai susižalojo šalia savo namų Šiaulių gatvėje laiptinės prieangyje. Tądien viename daugiaaukščio butų buvo keičiami langai.
Kažkas nuėmė metalines groteles, į kurias valomos kojos, ir įspraudė jas tarpduryje, kad durys neužsidarytų ir netrukdytų nešioti krovinių.
Po grotelėmis atsivėrė bene metro gylio ertmė. Nepastebėjusi, kad grotelės nuimtos, D.Paškevičienė prasmego duobėje ir smarkiai susižalojo.
Jokio įspėjimo apie nuimtas groteles arba galimą pavojų laiptinėje nebuvo.
Nelaimėlės pagalbos šauksmą išgirdę žmonės iškvietė medikus.
Nuo baisaus skausmo sąmonę beprarandanti pensininkė buvo nugabenta į ligoninę.
Paaiškėjo, kad viena jos koja beveik visiškai sutraiškyta, antroji taip pat sunkiai sužalota.
Byla dėl žalos atlyginimo
Dešimt dienų gydyta ligoninėje D.Paškevičienė buvo išleista į namus, paskui keturis mėnesius gydėsi Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje.
Vakar Klaipėdos apylinkės teisme atversta civilinė byla dėl žalos atlyginimo. Iš nelaimės kaltininkų D.Paškevičienė viliasi prisiteisti 10 tūkst. eurų.
Iš pradžių atsakove byloje buvo įvardyta bendrovė „Domo“, tačiau jos atstovai teisme aiškino, kad jie tik pasirūpino langais, o užsakovui juos vežė bendrovė „Langai“.
„Domo“ tapo trečiuoju asmeniu, o atsakovas – bendrovės „Langai“ vadovas – vakar parengiamajame teismo posėdyje nepasirodė.
Atsakove tapo ir namų bendrija „Rytas“, kuriai priklauso devynaukštis. Jos atstovas tikino, kad bendrija čia niekuo dėta, nes jokiuose teisės aktuose nenurodyta, kad grotelės turi būti pritvirtintos.
Iškart po incidento nelaimės vieta buvo sutvarkyta – grotelės pritvirtintos varžtais.
Bute vos juda su ramentais
„Buvau visa sugipsuota – ir kojos, ir rankos. Dėl kažkieno kaltės tapau visiškai neįgali“, – moteriai iki šiol baisu prisiminti, ką teko iškentėti.
Net praėjus devyniems mėnesiams situacija nedaug tepasikeitė.
„Sunkus gyenimas. Jaučiuosi blogai, kasdien geriu ir leidžiuosi vaistus nuo skausmo. Skauda kojos, stuburas, tirpsta ranka. Dėl ilgo gulėjimo puola kitos ligos – turėjau problemų su plaučiais, teko gydytis ligoninėje“, – vakar kalbėjo D.Paškevičienė.
Jos sūnus su šeima jau dešimt metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl budėti prie jos neturi galimybių.
Kol kas visos D.Paškevičienės dienos bėga bute. Ji juda tik su vaikštyne ar ramentais, bet daugiausia laiko praguli.
Moteris priversta nuolat prašyti kaimynų ir artimųjų pagalbos: reikia nupirkti maisto, vaistų, juos suleisti, sutvarkyti kambarius, pagaminti pietus, sumokėti už butą.
Už paslaugas tenka atsilyginti, o moters pensija – tik 300 eurų.
Nebežino, kaip gyventi
Pensininkė graudinosi pasakodama, kad iki nelaimės jautėsi gerai, vaikščiojo normaliai, nueidavo iki parduotuvių, viena tvarkėsi namuose, gaminosi maistą – jai nereikėjo jokios pagalbos.
Bendraamžės net pavydėdavo jai sveikatos.
„Blogai, blogai, o kai nervinuosi – dar blogiau. Nežinau, kaip reikės gyventi toliau“, – sielojosi moteris.
Ji viliasi, kad atsainiai dirbę asmenys, dėl kurių kaltės ji patyrė ir tebepatiria šitiek fizinių ir dvasinių išgyvenimų, bus įvardyti, o jai bus bent iš dalies atlyginta neturtinė žala.
