Ši detektyvinė istorija užsimezgė Lietuvai rengiant vėliau Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) geriausiai surengtu pripažintą Europos krepšinio čempionatą.
Bet Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ėmė slapta klausytis su šiais darbais susijusių asmenų pokalbių telefonu.
Sekliai nugirdo, kad Panevėžio politikai ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) darbuotojai tariasi, kaip būtų galima bent viename miesto viešbutyje sukurti FIBA reikalavimus atitinkančias čempionato dalyvių apgyvendinimo sąlygas.
Išeitis buvo rasta – Vyriausybei žinant, Panevėžio savivaldybė finansiškai prisidėjo tvarkant „Romantic“ viešbutį.
Čempionatui pasibaigus daugiau nei metus buvo ramu, bet 2013-ųjų sausį STT staiga paryčiais šturmavo tuomečio LKF generalinio sekretoriaus M.Balčiūno namą ir jam dešimt dienų teko praleisti areštinėje. Taip prasidėjo penkerius metus trukęs teisminis procesas.
Prokuratūra apkaltino dar šešis LKF ir Panevėžio savivaldybės darbuotojus, tarp jų ir buvusį miesto merą V.Satkevičių. Dabar VAT kaltinimus panaikino ir visus teisiamus asmenis išteisino.
Ši byla išskirtinė jau tuo, kad net prokurorai neįžvelgė kaltinamųjų savanaudiškų siekių. Tiesa, iš pradžių mėginta kaltinti M.Balčiūną, kad jis neva iš „Romantic“ viešbučio savininkės gavo kyšį – 37 eurų vertės kinišką televizorių, bet šis tik juoką keliantis įtarimas nepasitvirtino dar ikiteisminio tyrimo metu.
Galiausiai prokuratūra apkaltino teisiamus asmenis, kad jų veiksmai neatitiko formalių biurokratinių taisyklių, – esą įstatymai leidžia savivaldybės lėšas naudoti tik tiesiogiai jos reikmėms, o viešbučio rekonstrukcija tokios sąlygos neatitiko.
Formaliai vertinant, gal ir galima įžvelgti kažkokį teisinį neatitikimą, bet už tai prokurorai siūlė nubausti kaltinamuosius lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis.
Negana to, jiems dar ir buvo pateiktas ieškinys grąžinti viešbučio rekonstrukcijai išleistus pinigus.
Pripažinę, jog kaltinamieji viską darė tam, kad Panevėžyje galėtų įvykti Europos krepšinio šventė, prokurorai sugalvojo dar negirdėtą kaltinimą – esą juos reikia nuteisti už sukčiavimą Lietuvos labui.
Kaip suprasti tokią teisinę logiką? Vadinasi, už tą patį veiksmą žmogų galima apdovanoti valstybės ordinu, o tada jį pasiųsti už grotų.
Reikia pripažinti VAT teisėjo A.Piesliako ir jo vadovaujamos teisėjų kolegijos drąsą – jų sprendimas rodo, kad Lietuvoje teismai dar sugeba nagrinėti bylas nepaisydami nei prokurorų, nei politikų spaudimo.
Šiuo atveju teisėjai pasistengė matyti kaltinimų esmę ir neleido jos nuskandinti formalių teisinių taisyklių liūne.
Teisėjo A.Piesliako žodžiai, kad prokuratūra bandė nubausti asmenis, kurie ieškojo būdų, kaip įvykdyti Lietuvos įsipareigojimą ir surengti čempionatą, o už tai niekas negali būti teisiamas, turėtų būti gera pamoka šalies teisėsaugos pareigūnams, neretai dėl savo ambicijų užsispyrusiai laužantiems nekaltų žmonių likimus.
Nors VAT visiškai išteisino dėl Europos čempionato kaltintus asmenis, prokuratūra šį sprendimą dar gali skųsti. Tai reikštų, kad tęsiamas šių žmonių persekiojimas.
Penkerius metus po teismus tampytas M.Balčiūnas pasitraukė iš krepšinio pasaulio, nors ir užsiima su sportu susijusia veikla. Buvusiam Panevėžio merui V.Satkevičiui dėl streso nekart teko lankytis pas medikus, buvo areštuotas jo ir kitų kaltinamųjų turtas.
Jei taip būtų nutikę tik vienos bylos kaltinamiesiems, dar būtų galima manyti, kad tai atsitiktinumas. Tačiau yra daugybė panašių bylų, kai žmonės triukšmingai apkaltinami ar net sulaikomi, o vėliau iš didelio debesies nebūna jokio lietaus.
Antai trejus metus teisiamas ilgametis Utenos meras A.Katinas neseniai sulaukė naujo smūgio – jau tuoj turėjo būti skelbiamas nuosprendis jo byloje, bet teismų maratonas tęsis. Mat jo teisėjas išleistas į pensiją, ir byla bus nagrinėjama iš naujo.
A.Katinas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, nes jis, paskambinęs bendrovės „Utenos melioracija“ direktoriui, esą nurodė nemokamai suremontuoti buvusios Vyriausybės sekretoriato vadovės namo stogą.
Jokio kriminalo neliktų, jei tai būtų laikoma ne nurodymu, o prašymu. Liudytojai ir tvirtina, kad meras tik prašė padėti valdininkei, bet ši byla atkakliai tęsiama, nes aiškiai turi politinį prieskonį – taip buvo galima mesti šešėlį ant socialdemokrato mero ir tuometės socialdemokratų Vyriausybės.
Teismas jau turėjo padėti tašką byloje, bet teisėjas išleistas į pensiją, visiškai nekreipiant dėmesio, kad teisinė karuselė suksis iš naujo. A.Katinui telieka skųstis, kad trejus metus mero algą išleidžia gynybai, o naujas bylos nagrinėjimas ir visai jį finansiškai nustekens.
Kyla klausimas, ar jau nebūtų laikas tokias bylas apibendrinti ir įstatymų pataisomis ar jų išaiškinimais įvesti tokią tvarką, kad abejotinais įkalčiais besiremdami teisėsaugininkai negalėtų teisminio proceso tęsti metų metus.
