„Visų trijų Baltijos valstybių visuomeniniai transliuotojai suvaidino svarbų vaidmenį kovoje dėl žodžio laisvės ir laisvės apskritai, kuriant demokratiją mūsų šalyse. Baltijos šalys kaip niekas kitas gerai žino, ką reiškia „valstybinis radijas ir televizija“, ir neįsivaizduoja, kad valstybinis transliavimas mūsų regione vėl taptų realybe“, – pabrėžia Latvijos ir Estijos visuomeninių transliuotojų vadovai.
Parlamentinės komisijos LRT ūkinei veiklai tirti išvadose jie įžvelgia pastangas keisti LRT valdyseną taip, kad ji būtų panaši į valstybinių įmonių. Gerosios Europos praktikos rodo, kad visuomeniniai transliuotojai negali būti prilyginami valstybės valdomoms įmonėms, rašoma laiške.
Abiejų Baltijos šalių visuomeninių transliuotojų vadovams nerimą kelia Seimo komisijos siūlymai sumažinti LRT tarybos galias, sutrumpinant jo narių kadencijas ir keičiant jų skyrimo tvarką taip, kad ji sutaptų su skiriančiųjų politinių institucijų ciklais. I. Belte ir E. Roose teigimu, taip pat pavojų kelia siūlymas įkurti dar vieną LRT valdymo organą – valdybą, į kurią savo atstovus deleguotų valdžioje esantys politikai. Dar vienas pavojaus signalas – daugiau galių LRT atžvilgiu siūloma suteikti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovui ir žurnalistų etikos inspektoriui, kadangi jie abu yra atskaitingi Seimui.
„Sutinkame, kad iš nacionalinio transliuotojo turi būti reikalaujama skaidrumo ir atskaitingumo visuomenei. Tačiau pastangos padaryti LRT priklausomą nuo politinės įtakos negali būti toleruojamos – tai neturi nieko bendro su demokratija, atvirumu, skaidrumu ir – žodžio laisve“, – kreipimąsi į Lietuvos Seimo narius baigia Latvijos ir Estijos visuomeninių transliuotojų vadovai.
Solidarumą su LRT pareiškė ir Latvijos žurnalistų asociacija, išreiškusi susirūpinimą dėl pastangų politizuoti Lietuvos nacionalinio transliuotojo veiklą. „Mėginimai gniuždyti žiniasklaidos nepriklausomumą, politizuoti jos veiklą kelia grėsmę žodžio laisvei ir demokratijai“, – laiške LRT vadovei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei rašo Latvijos žurnalistų asociacijos vadovė Ivonna Plaude.
„Kviečiame Lietuvos Seimą pradėti plataus masto viešą diskusiją, įtraukiant visuomenę ir žurnalistus – tai pasitarnautų modernaus, nepriklausomo ir efektyvaus visuomeninio transliavimo labui“, – kviečia Latvijos žurnalistų asociacijos pirmininkė.
