Šako šeimininkas atviras: yra ir ne visai maloni kinologo darbo pusė.
Gausus kinologų būrys tris dienas varžėsi tradicinėse Lietuvos policijos pareigūnų, dirbančių su tarnybiniais šunimis, daugiakovės pirmenybėse. Pareigūnai pirmenybių metu turėjo atlikti įvairias užduotis. Visos rungtys buvo artimos kasdieniam policijos kinologo darbui.
Susumavus visų trijų dienų rezultatus buvo išrinkti nugalėtojai. Pirmąją vietą užėmė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Patrulių rinktinės 2-osios kuopos kinologų grupės specialistas Ramūnas Antanaitis su 4,5 metų šunimi Šaku.
Daugelis matėme austrų serialą apie išskirtinio intelekto policijos šunį „komisarą“ Reksą, rusų serialą apie tokį pat gudrų nusikaltėlių siaubą Muchtarą ir ne vienam turbūt susidarė įspūdis, kad policininko su šunimi darbas – kvapą gniaužianti romantika.
Kauno VPK patrulis kinologas R.Antanaitis interviu „Laikinajai sostinei“ sakė, kad jo darbe romantikos gerokai mažiau nei kino filmuose. Vargo daug jau vien todėl, kad Kauno policijoje dirba tik 10 kinologų.
– Kodėl policijos šunys dažniausiai būna aviganiai? Ar tokios veislės nustatytos specialiu statutu?
– Tokio specialaus įstatymo nėra. Daugiausia pasirenkami vokiečių arba belgų aviganiai dėl jų veislinių savybių. Jie eiklūs, ištvermingi, atsparūs ligoms. Lengvai dresuojami, protingi, besąlygiškai paklusnūs.
– Bet jie labai prisiriša prie savo šeimininko. Turbūt negalėtumėte patikėti Šako kolegai pareigūnui, net jei būtumėte pavargęs, susirgtumėte?
– Deja, ne. Šuo – ne guminė lazda, ginklas ar automobilis. Jis dirba tik su savo šeimininku. Tarnybinis šuo įpareigoja kinologą nuolat būti kartu. Tai apsunkina, pavyzdžiui, planuoti atostogas.
Bet yra ir geroji pusė – mano vaikams netenka zyzti: tėti, nupirk šuniuką. Ko jau ko, o šunų pas mus netrūksta.
– Šakas pasiekė gerų sportinių rezultatų per pratybas. Bet turbūt jis buvo naudingas ir tiriant tikrus nusikaltimus?
– Taip, jis labai pagelbėjo ieškant asmenų, narkotikų. Pavyzdžiui, susekė vagį, apvogusį namus Vilijampolėje. Pagal kvapą atsekė įtariamąjį iki tos vietos, kur jis buvo pasislėpęs. Sekti pėdsakais – sudėtingas darbas.
Todėl per iškvietimus prašome kolegų patrulių, kad kuo mažiau sukiotųsi įvykio vietoje, kol neatvyko kinologas. Šuniui juk nepasakysi, ar čia pareigūno, ar nusikaltėlio kvapas.
Nors tarp mūsų, kinologų, vyrauja nuomonė, kad nusikaltėlį šuo atpažįsta pagal kvapą, esą darant nusikaltimą išsiskiria adrenalinas, kurio kvapą šuo atpažįsta.
– Gal Šakui teko dalyvauti tiriant rezonansinį nusikaltimą? Tarkime, gal jis ieškojo žiauriai nužudytos Ievos Strazdauskaitės?
– Ne, bet I.Strazdauskaitės ieškojo kitas mūsų kolega, turintis šunį, kuris specializuojasi ieškoti nužudytų žmonių. Šuo nurodė vietą, kur galėjo būti paslėptas I.Strazdauskaitės kūnas.
– O kokia Šako specializacija? Kokioje srityje jis daugiausia pasižymėjo?
– Šakas – narkotikų prekeivių siaubas. Narkotikų platintojai dabar ypač suaktyvėjo. Šakas yra aptikęs narkotikų – marihuanos, amfetamino, heroino, paslėptų malkinėse, už elektros skydinės.
Neseniai atlikome reidą, apieškodami Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų bendrabučius. Šakas rado narkotikų pas kelis KTU studijuojančius užsieniečius.
Taip pat ieškome dingusių asmenų. Įpusėjus grybavimo sezonui daugėjo ir paklydėlių – daugiausia vyresnio amžiaus žmonės nepasiima mobiliųjų telefonų, pasiklysta miškuose ar laukuose.
Tenka į pagalbą kviestis patrulius su šunimis.
– Ar policijos kinologai turi specialią aikštelę šunims dresuoti, pratyboms?
– Kauno VPK tokios specialios aikštelės, deja, neturi. Šunis dresuojame ir treniruojame aplinkoje, kiek įmanoma artimesnėje tikrovei, taigi tai aplinkai, kurioje šuo turės dirbti, – ar bus mokomas būti pėdsekiu, ar narkotikų ieškoti, ar sulaikyti įtariamuosius, ar dar kitas užduotis vykdyti.
– Kodėl tokiai didelei teritorijai, kurią aptarnauja Kauno policija, skirta tik 10 kinologų?
– Nelengva rasti specialistų, norinčių dirbti tokį darbą. Jis – sunkus. Reikia įdėti labai daug darbo, kad šunį išdresuotum, kad jis akimirksniu suprastų, ko tu iš jo nori, ir kad pats pareigūnas suprastų šunį.
Ir dar – juk, tiesą sakant, mes per darbo pamainą kiaurai pakvimpame šunimi. Kiti kolegos raukosi, nenori važiuoti vienu ekipažu kartu su kinologu ir šunimi. Ne visi pakenčia šuns kvapą.
Nemažai pareigūnų neištveria tokio sunkaus darbo, išeina. Tada ir šuo nukenčia, nes jis lieka tarsi našlaitis, ir prie naujo šeimininko jį pripratinti labai sudėtinga.
