Kad būtų išrinktas naujasis Klaipėdos universiteto rektorius, iš devynių KU tarybos narių mažiausiai šeši turėjo balsuoti už vieną kandidatą, bet taip neįvyko, todėl daugiausiai balsų surinkę pretendentai bus vertinami antrajame rinkimų ture.
Kova dėl rektoriaus regalijų tęs pirmajame rinkimų ture geriausiai įvertinti profesoriai, mokslų daktarai A.Razbadauskas ir Viktoras Senčila. Už laikinąjį KU vadovą A.Razbadauską balsavo penki, o už Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorių V.Senčilą – trys KU tarybos nariai.
Prieš balsavimą visus penkis pretendentus į rektoriaus postą reitingavo KU Senatas. Dauguma palaikė A.Razbadauską – jo kandidatūrai pritarė septyniolika Senato narių, keturi balsavo prieš, vienas biuletenis nebuvo įskaitytas.
Septyni Senato nariai pasisakė V.Senčilą. Kitų pretendentų į KU rektoriaus postą reitingai - gerokai žemesni: Rimantas Stašys sulaukė keturių, Marius Lanskoronskis - dvejų, Sigitas Vaitkevičius – vieno balso.
KU Senatas, kurį sudaro 23 nariai, venbalsiai nepalaikė vienintelio užsieniečio Stefano Kirchnerio kandidatūros.
Rinkimai – iššūkis bendruomenei
Naujojo rektoriaus rinkimai – išbandymas ir universiteto bendruomenei, ir laikinojo vadovo A.Razbadausko komandai, tuo tarpu negalinčiai užtikrintu žingsniu žengti permainų keliu.
„Padėtis nėra tragiška: rinkimai vyko, o kad konkuruojant dviem profesoriams nesulaukėme rezultato, taip dažnai nutinka. Kartais universitetai ištisus metus ir net ilgiau renka rektorius“, - teigė KU studijų prorektorė profesorė Leta Dromantienė.
Be pagrindinio dirigento likusios švietimo ir mokymo įstaigos dažnai trypčioja vietoje, bet laikinoji KU vadovybė tikina nesudėjusi rankų - esą šiuo metu negalima atsipalaiduoti, būtina tęsti pradėtus ir sparčiai vykstančius svarbius darbus.
Nėra kada trypčioti vietoje
„Universitetas išgyvena akademinės kadencijos pokyčius - turime realizuoti trejų metų optimizavimo programą. Dirbti įprastai gerai tiesiog nebėra laiko, reikia dirbti labai gerai ir sparčiai“, - kalbėjo pirmajame rinkimų ture Senato daugumos palaikymo sulaukęs A.Razbadauskas.
Pasak jo, vienas svarbiausių Klaipėdos universitetų uždavinių – stiprinti mokslo potencialą: „Pastatai, laboratorijos, įranga premijų nepelnys, viską atlieka žmonės. Būtina suburti gabių, talentingų mokslininkų komandą. Stiprėjant universiteto potencialui, gerės ir studijų kokybė“.
Šiemet norą studijuoti KU buvo pareiškę apie 600 jaunuolių iš užsienio šalių, o tai, anot pedagogų, rodo aukštą studijų kokybę. Šalių, kuriose domimasi studijomis Klaipėdoje, geografija yra plati - Ukraina, Kazachstanas, Gruzija, Izraelis.
Brandina ambicingus planus
KU stiprybė - jūrinės specialybės ir technologijų mokslai. Sveikatos mokslų fakultete telkiasi beveik trečdalis visų studentų, čia siūlomų radiologijos bakalauro, biomedicinos inžinerijos, papildomos ir alternatyviosios medicinos, rekreacijos ir turizmo magistrantūros studijų programų nėra kituose Lietuvos universitetuose.
A.Razbadauskas savo programoje brėžia ambicingus ateities tikslus: „Klaipėdos universitetas jau yra lyderis Vakarų Lietuvoje. Belieka žengti toliau ir tapti aukštojo mokslo lyderiu Baltijos jūros regione“.
Optimizuojant uviversiteto valdymą norima parduoti nebenaudojamus KU pastatus, o už gautus pinigus kurti studijoms ir mokslui būtiną infrastruktūrą. Pavyzdžiui, akademinę biblioteką, kuri ne tik kauptų literatūrą, bet ir būtų puiki vieta susitikti jaunimui, generuoti idėjas.
V.Senčila Klaipėdos universiteto ateitį sieja su ne tik Vakarų Lietuvoje, bet visame Baltijos regione didėjančiais jūrų verslo ir laivybos sektoriaus poreikiais, uostų plėtra, kvalifikuotų specialistų rengimu, specializuotais moksliniais tyrimais.
Šiuo metu daugiau kaip 60 proc. KU biudžeto sudaro pajamos iš mokslinės veiklos, vos trečdalį lėšų skiria Švietimo ir mokslo ministerija. Beje, pastaroji vėluoja vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.
Miestui reikia universiteto
Klaipėdos savivaldybė džiaugiasi išvien su universiteto pedagogais parengtu bendradarbiavimo planu, kuriame numatytos galimybės naudotis KU Botanikos sodu, Meno biblioteka.
Ne mažesnis dėmesys skiriamas uostamiesčio moksleiviams. Jau dabar steigiamos universitetinės klasės mokyklose, netrukus pradės veikti ir universitetinė gimnazija.
„Esame trečiasis Lietuvos miestas, tokiu norėtume ir išlikti. Gyvybingas universitetas Klaipėdoje – būtina sąlyga“, - aiškina savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas
Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus universitetą vertina pagrindinę mokslo bazę: "Galimybė pasitarti su mokslininkais, kurie supranta uosto reikalus, mums yra didžiausia vertybė. Uostamiestis be universiteto neturi ateities“.
Priešingai nei Švietimo ir mokslo ministerija, laikinoji KU vadovybė neketina pasyviai laukti, kol bus inauguruotas naujasis rektorius. Strateginiai universiteto veiklos sprendimai priimami ir įgyvendinami.
Dalyvauti galės visi norintys
Klaipėdos universiteto Rinkodaros ir tarptautinių ryšių skyriaus atstovė pateikė informaciją dėl rektoriaus rinkimų.
Spalio 22 d. posėdžiavusi Klaipėdos universiteto (KU) taryba nutarė, kad naujųjų rektoriaus rinkimų datą paskelbs lapkričio 19 d. Iki tol bus šiek tiek koreguojamas reglamentas, kurį dar patvirtinti turės KU Senatas, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.
Anot KU Tarybos pirmininko, Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, reglamente griežtinama dokumentų pateikimo tvarka. Kandidatai dalyvausiantys naujuosiuose rektoriaus rinkimuose privalės pateikti visus dokumentus, liudijančius išsilavinimą, kvalifikaciją, vadybinę, metodinę, pedagoginę patirtį, prisistatyti galės tik valstybine, lietuvių kalba, o viešosios rektoriaus rinkimų procedūros ilginamos iki 30 dienų.
Paskelbus naujųjų rinkimų datą, kandidatų dokumentų bus laukiama 2 mėnesius. Tad, jeigu jų pradžia bus paskelbta lapkričio 19 d., kitų metų sausio viduryje turėtų prasidėti viešosios rinkimų procedūros, o rinkimai galėtų įvykti vasario pabaigoje.
Priminsime, kad spalio 15 d. KU tarybai išrinkti rektoriaus iš 5 dalyvavusių kandidatų nepavyko, nes nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus. Tam, kad būtų išrinktas rektorius, iš 9 Tarybos narių mažiausiai 6 turėjo balsuoti už vieną kandidatą. Deja, pirmajame balsavime tokio palaikymo nesulaukė nė vienas kandidatas.
Pirmajame balsavime daugiausiai Tarybos balų surinko prof. dr. Artūras Razbadauskas bei prof. dr. Viktoras Senčila. Tad tądien buvo skelbiamas antrasis KU Tarybos balsavimas, kuriame dalyvavo tik šie 2 kandidatai. Deja, net ir po antrojo balsavimo, reikiamų 6 KU Tarybos balų nė vienas nesurinko. Tad rektorius nebuvo išrinktas, nutarta skelbti naujuosius rinkimus. Juose dalyvauti galės tiek šiuose rinkimuose jau dalyvavę kandidatai, tiek ir nauji, reglamento reikalavimus atitinkantys pretendentai.
