Grupės vedliai pripažįsta, kad jei gyventume tolerantiškoje visuomenėje, šių žmonių darbo nereikėtų.
„Labai sunku man įsivaizduoti tokią visuomenę, kurioje neegzistuotų atskirtis. Galime tokią siekiamybę įsivaizduoti, bet labai nerealu, kad tai iš tikrųjų būtų. Nes gyvename tokioje realybėje, kurioje atviresnės šalys, leidžiančios tos paties lyties asmenims sudaryti santuoką, vis tiek yra tam tikri momentai, sunkumais su kuriais susiduria LGBT žmonės“, – kalbėjo A.Čičelis.
Pabrėždamas, kad jų rengiamoje grupėje LGBT asmenims leidžia pasijausti reikšmingais.
„Kad nebūtų nuvertinamas tas jausmas, kurį patiri“, – pasakojo jis.
„Anksčiau aš vedžiau tokią grupę LGBT asmenims, tada pajutau, kad norėtųsi tai vesti ne vienai Tai yra ne tik LGBT asmenims, bet ir LGBT patirčių turintiems asmenims. Tai ši grupė yra tinkama ir tiems, kurie turi artimų žmonių, kurie turi LGBT artimųjų, ar jie svarsto, ar tokie yra“, – „Žinių radijo“ laidoje pasakojo G.Ruzgė.
Paklausta, ką LGBT žmonės veikia šioje grupėje, G.Ruzgė teigė, kad visų iššūkiai yra skirtingi.
„Jei kalbėti apie tai, ką mes veikiame grupėje, tai mes kalbame apie įvairiausias patirtis. Į mūsų grupę ateina asmenys, turintys skirtingą patirtį dėl savo tapatybės. Vieni yra labai atviri aplinkai, pakankamai atsiskleidę, kiti – labai uždari. Tie iššūkiai yra skirtingi. Bet vienas iš tų klausimų yra ir atsiskleidimo – kiek jis nori tai daryti, kaip jam yra su priėmimu, su kuo jis susiduria. Net jei turi tokį socialinį burbulą, kuris tave palaiko, užtenka paskaityti įvairiausius komentarus ir veidas paprasčiausiai ištįsta“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo G.Ruzgė.
Ji teigė, kad žmonės, kurių nepriima aplinka, sunku priimti ir patiems save.
Viena iš didžiausių dilemų, su kuriomis suduria LGBT asmenys yra atsiskleidimas. Tačiau ne visada, anot laidos pašnekovų, tai yra tinkama išeitis;.
„Skatinant atsiskleisti kitus žmones, norėtųsi apsakyti, kad atviresnį gyvenimą gyventi yra geriau, bet tikrai nebūtinai“, – sakė A.Čičelis.
„Skirtingi žmonės gyvena labai skirtingose aplinkose. Ir kartais ta aplinka būna tokia, kad tu supranti, jog didžioji tikimybė tokia, kad priimtas nebūsi. Tai gal geriau yra išbūti tą laikotarpį ir tada atsiskleisti kitoje aplinkoje, arba tos kitos aplinkos ir ieškoti. Jaunimas, kuris gyvena ne didžiuosiuose miestuose, atsiduria tokiose situacijose, kai atrodo, kad jos yra visiškai beviltiškas. Ir gyvenimui kartais kyla grėsmė, jei atsiskleisi“, – kalbėjo jis.
Tačiau ne tik vieno žmogaus atsiskleidimas yra problema. Itin skaudi būna ir artimos aplinkos reakcija į tokią naujieną.
G.Ruzgė juokaudama pabrėžė, kad artimiesiems taip pat sunku priimti tokią naujieną.
„Yra sakoma, kad vaikas išlenda iš spintos, o tėvai į ją sulenda. Nes reikia tėvams pereiti keletą etapų – užsidarymo, izoliacijos, kad nereikėtų kalbėtis šia tema. O kartais net iki įžūlaus atkirtimo, jei kažką negatyvaus išgirsta“, – pasakojo G.Ruzgė.
Ji pasakojo, kad dažnas LGBT bendruomenės atstovas vengia didesnių giminių susitikimų, kad nereikėtų atsakinėti į nepatogius klausimus. Ji pasakojo, kad požiūris į atsiskleidimą kartais gali tapti ir LGBT poros išsiskyrimo priežastimi.
Tos pačios lyties santuokai nepritaria
Didžioji dauguma lietuvių nenorėtų šeimoje turėti musulmono ir griežtai nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms, rodo Jungtinių Valstijų organizacijos „PEW Research Center“ atliktas tyrimas.
Šio tyrimo autoriai pastebi, kad lietuviai, kaip ir dauguma rytų ir vidurio europiečių, didesnę svarbą nei vakarų europiečiai skiria religijai, yra mažiau atviri musulmonams ir kritiškiau žiūri į tokius socialinius klausimus kaip abortai ar tos pačios lyties asmenų santuokos.
„Nors Geležinė uždanga, kadaise dalijusi Europą, jau senokai nebeegzistuoja, žemynas šiandien yra padalintas aštrių skirtumų visuomenės požiūryje į religiją, mažumas ir tokias socialines problemas kaip gėjų santuokos ar legalūs abortai“, – pastebi tyrimo autoriai.
Apibendrinę kelių apklausų duomenis, jie daro išvadą, jog palyginus su vakarų europiečiais, mažiau Rytų ir Centrinės Europos gyventojų norėtų musulmonų ar žydų savo šeimose ar kaimynystėje, suteikti daugiau teisių gėjų ir lesbiečių poroms. Taip pat rytų ir vidurio europiečiai linkę savo nacionalinį identitetą sieti su gimimu šioje šalyje.
