LRT laidoje „LRT forumas“, kurioje buvo aptariama kultūros sektoriaus ir jo darbuotojų padėtis, kalbėjusi Vilniaus miesto operos meno vadovė Dalia Ibelhauptaitė tikino, kad kultūros darbuotojams Lietuvoje, nepaisant valstiečių pažadų kultūrai skirti ypatingą dėmesį, yra sunku.
„Manau, kad yra teisingas pojūtis, kad kultūros darbuotojams yra nepaprastai sunku. Jiems visą laiką buvo sunku. Kai atėjo nauja valdžia ir tiek daug buvo pažadų, kad kultūra bus labai svarbi, tai pas mus, menininkus, užsidegė ugnelė“, – kalbėjo D. Ibelhauptaitė.
Ji tvirtino, kad ir garsiausi Lietuvos talentai daug tikėjosi iš „valstiečių“ valdžios, tačiau kol kas proveržio nemato.
„Maniau, kad tiems žmonėms bus lengviau, kai nereikės įrodinėti, nereikės jaustis, kad tu nereikalingas, nereikės kiekvieną dieną jaustis kaip egzamine, kad turi kažką įrodyti. Kai menininkas neturi galimybės laisvai kurti, kai tu drebi dėl išgyvenimo, tai darbuotis yra sunku“, – svarstė D. Ibelhauptaitė.
Jai antrino Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) direktorius Martynas Budraitis. Pasak jo, valstiečių vyriausybė pateikė ambicingą programą kultūros sektoriui Lietuvoje, bet kultūrai skiriamo finansavimo dydis, neslėpė M. Budraitis, jį nuvylė.
„Tas skaičius yra nepakankamas. Kalbu apie kultūrai skiriamą biudžetą, eilutę, skiriamą kultūrai. Dabar, jeigu neklystu, žiūrint visą 2019 metų biudžetą, kultūrai skiriama 1,5 procento viso biudžeto“, – kalbėjo M. Budraitis.
Anot jo, LNDT atveju kitąmet iš teatrui skiriamų lėšų pavyks tik padengti darbo užmokesčio išmokėjimą, o teatro išlaidos didėja dėl pastato rekonstrukcijos, dėl didėjančių spektaklių kaštų, tad pinigų trūks.
„Gal reikia kokias įstaigas uždaryti? Nes, jeigu (lėšos – LRT.lt) skiriamos tik darbo užmokesčiui, bet nėra pinigų nei pastato išlaikymui, nei kitoms išlaidoms, o mums reikia darbo užmokesčiui pusantro mėnesio iš pajamų mokėti, tai nėra normalu. O pajamos 2019 metais kris dviem trečdaliais, nes mes neturėsime savo salės“, – komentavo M. Budraitis.
„LRT forume“ dalyvavusi Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė aiškino, kad filharmonijoje algos nesikeičia daugelį metų ir tai ją itin neramina.
„Blogai, kad nesikeičia daugelį metų darbo užmokesčio fondas, nors geriausi kolektyvai, visi yra nacionalinės premijos laureatai, šimtmečio šviesoje jie atstovavo Lietuvai daugybėje pasaulio valstybių, sostinių ir festivalių“, – aiškino R. Prusevičienė.
Kelti algas du su puse karto neįmanoma
Valstiečių lyderis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis nesutiko su laidos dalyvių teiginiais, kad kultūros sričiai skiriama per mažai dėmesio. Jis pabrėžė, kad finansavimas šiai sričiai „smarkiai didėja“.
R. Karbauskis prisiminė, kad kultūros darbuotojai, surengę protesto akciją prie Seimo, reikalavo jiems algas padidinti du su puse karto. Anot parlamentaro, to padaryti neįmanoma.
„Realiai neįmanoma du su puse karto per du metus pakelti atlyginimus“, – akcentavo R. Karbauskis.
„Jeigu šnekėti apie tai, kas bus padaryta, tai bus įgyvendinti tie žmonių reikalavimai. Buvo protesto akcijos, kur buvo keliamas klausimas dėl atlyginimo pakėlimo – ten 75 eurų buvo prašoma. Tas ir bus išspręsta“, – pridūrė valstiečių lyderis.
Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson antrino R. Karbauskiui. Ji akcentavo, kad vyriausybė yra įsipareigojusi per trejus metus kultūros darbuotojų algas sulyginti su švietimo darbuotojų algomis.
„Mes įsipareigojome per 2019 metus pakelti visiems kultūros darbuotojams atlyginimus ne mažiau kaip 75 eurais. Jeigu prisiminsime kompleksines priemones, kurias vykdo ir Finansų ministerijai, tai yra tam tikros reformos, kurios duos efektą, tai yra padidins darbo užmokestį kultūros darbuotojams, tai mes skaičiuojame, kad atlyginimas padidės iki 120 eurų. Aš manyčiau, kad tai yra ženklus padidėjimas, galvojant apie tai, kad šiuo metu skirtumas tarp švietimo darbuotojų atlyginimų ir kultūros darbuotojų atlyginimų yra 144 eurai“, – aiškino kultūros ministrė.
Laidos vedėjas Raigardas Musnickas patikino, kad 2017 m. duomenimis, kultūros darbuotojų vidutinė alga buvo apie 600 eurų, o vidutinė alga šalyje – apie 800 eurų.
Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson replikavo, kad šiuo metu kultūros darbuotojų vidutinė alga jau siekia 736 eurus.
Žada kompensuoti papildomas išlaidas
R. Karbauskis, kalbėdamas apie koncertinių įstaigų, kitų kultūros darbuotojų algas Lietuvoje, pažymėjo, kad atlyginimų šuolio nėra dėl to, kad darbo užmokestis mokamų pagal etatus, o užsienyje kultūros darbuotojų algos didesnės, nes ten, pavyzdžiui, teatrai apie pusę savo pajamų gauna, jas uždirbdami patys.
Parlamentaras, konservatorių atstovas Vytautas Juozapaitis neslėpė kritiškai vertinantis „valstiečių“ planus sulyginti kultūros ir švietimo darbuotojų algas.
„Jie niekada to nepasieks, kol Finansų ministerija jiems nesuteiks tos teisės, nes Kultūros ministerija faktiškai nevaldo tos situacijos“, – rėžė V. Juozapaitis.
Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson replikavo, kad lėšų algų didinimui atsiras dėl taupymo.
„Yra bendras lėšų taupymas, numatytas per prekes ir paslaugas, tačiau aš noriu jus patikinti, kad sudėjus visas nacionalines įstaigas šita eilutė, taupymo lėšos iš viso sudarytų 600 tūkstančių eurų“, – pažymėjo ji.
Be to, ministrė ramino, kad kultūros institucijos neturėtų baimintis dėl pastatų rekonstrukcijos kaštų.
„Taip, sunku institucijoms, kurios išsikels iš savo pastatų dėl renovacijos, tačiau ministerijoje egzistuoja kompensavimo mechanizmas ir tos lėšos patalpoms, kurias jie nuomosis, pateikus sąskaitą, bus kompensuojamos“, – atkreipė dėmesį L. Ruokytė-Jonsson.
Su ministre susitikti nepavyko
„LRT forume“ dalyvavusi Lietuvos kultūros tarybos narė Skaidra Trilupaitytė teigė, kad susidaryti aiškų vaizdą, kuria kryptimi valdantieji siekia pasukti kultūros politiką Leituvoje, sunku, mat, viena vertus, kultūrai skiriamos lėšos auga, bet kultūros darbuotojų algos Lietuvoje atsilieka nuo kultūros darbuotojų atlyginimų užsienio šalyse.
„Girdžiu iš kultūros darbuotojų, kad jų vidutinis atlyginimas yra tarp 400 ir 500 eurų, o čia girdėjau apie 700-800 eurų. Lygiai taip pat galime girdėti nuogąstavimus, lyginant nacionalinės įstaigos vadovo poziciją ir kokios nors provincijos bibliotekos vadovės poziciją, kad Lietuvoje nėra nieko panašaus, kas vyksta Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos šalimi esame nuo 2004 metų. Tai nebūtų pereinamasis periodas, mes negalime teisintis, kad tai yra kažkoks perėjimas ir einame ten, kur visos normalios, turtingos šalys yra“, – komentavo S. Trilupaitytė.
Konservatorius V. Juozapaitis savo ruožtu kritikavo valdančiuosius, kad šie tiesiog nesitaria su kultūros ekspertais.
„Iki šiol vis dar nėra Kultūros politikos pagrindų įstatymo, kuris yra bazinis. Nėra Lietuvos kultūros plėtros strategijos. Tai yra baziniai dokumentai, kurie turėtų parodyti perspektyvą, bet perspektyvą jus turite. Labai gaila, kad jūs nevykdote kitos vyriausybės programos nuostatos, kurioje jūs įsipareigojote tartis su bendruomene, su asociacijomis“, – pažymėjo Seimo narys.
LNDT direktorius M. Budraitis patvirtino, kad su kultūros ministre L. Ruokyte-Jonsson jam susitikti ir aptarti kultūros politikos aktualijų neteko. Tiesa, jis neslėpė, kad to nesureikšmina.
„Manęs asmeniškai tai nežeidžia. Mane žeidžia daugiau tai, kad biudžetas, kuris skiriamas vienai ar kitai įstaigai, yra niekuo nepagrįstas ir tai nėra logiška. [...] Ar jūs galėtumėte tiesiog duoti kažkokį skaičių ir nepasidomėti, kam jis yra išleidžiamas? Mes (LNDT – LRT.lt) uždirbame trečdalį savo biudžeto iš pajamų, tai yra apie milijoną eurų. Tais pinigais mes kaišome skyles, mokame už pastato išlaikymą, skiriame pinigus būtiniausioms išlaidoms, mokame priedus aktoriams ir dalį viso teatro darbo užmokesčio. Mane žeidžia, kad negalime susėsti ir išsiaiškinti, kodėl skiriamas toks skaičius ir ne kitoks“, – kalbėjo M. Budraitis.
Užsiminė apie įstaigų pertvarką
R. Karbauskis replikavo, kad su teatrų vadovais apie permainas, apie galimą kultūros įstaigų pertvarką yra ne kartą diskutavęs.
„Prisimenu, kai prasidėjo diskusija dėl pertvarkos, kad teatrai taptų viešosiomis įstaigomis, būtų laisvesni, tai buvo kategoriškai pasakyta „ne, mums tai nepriimtina“. Jeigu mes norime didelių pokyčių atlyginimų prasme ir taip toliau, mes turime pertvarką padaryti. Estai tai įvykdė prieš 20 metų ir jau turi šiandien rezultatus“, – akcentavo valstiečių lyderis.
Tuo metu L. Ruokytė-Jonsson ragino suprasti, kad su kultūros įstaigų vadovais ministerija bendrauja „pagal klausimo esmę“.
„Mes bendraujame su įstaigomis pagal klausimo esmę. Jeigu klausimas liečia biudžetą, investicijas – ponas R. Budraitis rūpinasi teatro renovacija – tai reiškia, kad viceministras, kuris atsakingas už investicinius projektus, dažniausiai ir susitinka su juo. Jeigu klausimas liečia turinį, yra skirtas viceministras, kuris dirba su tam tikromis įstaigomis“, – aiškino kultūros ministrė.
L. Ruokytė-Jonsson laidos pabaigoje atskleidė, kad valdantieji ketina peržiūrėti visos Lietuvos kultūros įstaigų tinklą, siekiant jį optimizuoti. Anot jos, tai dar nereiškia, kad įstaigų skaičius bus mažinamas.
„Svarbiausia – rasti efektyviausią valdymo modelį. Ką estai padarė? [...] Tai buvo prieš daugelį metų, kai investicinės Europos Sąjungos lėšos buvo aktualios, o pas mus jau ta programa baigėsi. Valstybė susitarė su savivaldybe, kad valstybė investuoja į teatro renovaciją, o savivaldybė padaro, tarkime, kino teatro priestatą šalia teatro, kad generuotų papildomas lėšas. Susitariama, kad pusė biudžeto valstybė ir savivaldybė suneša teatrui, pasidalindamos lygiomis dalimis, ir pusę biudžeto teatrui leidžia užsidirbti. Kas atsitiko? Teatras suklestėjo, užsidirbo tiek lėšų, kiek jam, reikia atlyginimai kilstelėjo dvigubai, trigubai, žmonės nenori išvažiuoti iš to miesto į sostinę“, – pasakojo ministrė.
