Arūnas Raguckas savo bute Kaune kasdien uždega žvakę. Nors jau beveik pusmetį negirdėjo jauniausios dukters Giedrės balso, 58-erių vyrui dar rusena viltis: „Kol kūnas nerastas, man ji gyva.“
Bet ta viltis – menka, nes mažai tikėtina, kad Rytų Airijos mieste Dandolke pastaruoju metu gyvenusi G.Raguckaitė grįš namo ar vėl paskambins tėvui.
Kraupios šios istorijos detalės rodo, kad lietuvės, ko gero, jau daugiau kaip penkis mėnesius nebėra šiame pasaulyje.
Patyrė motinos netektį
Linksma, energinga, kiekvienos draugijos siela tapdavusi G.Raguckaitė kartais būdavo per daug drąsi – nesibaimino ir atsitiktinių pažįstamų. Ji mėgo vakarėlius ir greitai susidraugaudavo su žmonėmis.
Giedrė buvo laisva ir atsipalaidavusi, bet, artimųjų įsitikinimu, ne tiek, kad peržengtų ribą, pavyzdžiui, vartotų narkotikus.
Jauna moteris džiaugėsi gyvenimu, bet drauge ir ieškojo jo prasmės blaškydamasi po pasaulį.
Prieš dešimt metų ji prarado artimiausią žmogų – motiną, kuri, sulaukusi vos 48-erių, mirė po sunkios ligos.
„Giedrė po mamos mirties šiek tiek atsiskyrė nuo šeimos – gyveno savo gyvenimą. Ji mamai buvo artimiausia, mylimiausia duktė, pati buvo labai panaši į mamą.
Su kita seserimi Živile jau gyvenome užsienyje, o Giedrė dar buvo namuose ir matė, kaip mamą palaužė liga. Giedrė labai kentėjo, jai buvo šokas“, – pasakojo Italijoje jau 14 metų gyvenanti Giedrės sesuo 34-erių Gintarė Raguckaitė.
Gyveno ne vienoje šalyje
Po motinos mirties sukaupusi jėgas Giedrė baigė socialinės pedagogikos studijas Kauno kolegijoje ir paliko Lietuvą. Ji kelerius metus gyveno Danijoje, trejus metus – Anglijoje, o šių metų kovą persikraustė į Dandolko miestą Airijoje.
Ten ji per skelbimą rado darbą dėvėtus drabužius renkančioje labdaros organizacijoje. Čia greičiausiai ir susipažino su būsimaisiais savo budeliais.
Nors įrodymų dar ieškoma, manoma, kad du Dandolko lietuviai, vienas kurių turi šeimą, narkotikais apsvaiginę išprievartavo G.Raguckaitę, o galiausiai ją nužudė.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, Airijos policija kelia versiją, kad tai buvo tyčinė žmogžudystė.
Jaunos moters kūnas dar nerastas. Viena versijų – jis buvo numestas nuo skardžio Korke, kuris yra kelios valandos kelio nuo Dandolko.
G.Raguckaitės gyvenimą Airijoje, ypač paskutinę savaitę, kai ji dar buvo pastebėta gyva, gaubia daug mįslių.
Apsvaigusią gaivino vonioje
Gegužės 29-osios vakarą Giedrė paskambino tėvui pasveikinti artėjančios tėvo dienos proga. Ji buvo gerai nusiteikusi ir žvali.
Po kelių valandų Giedrė jau buvo be sąmonės – ją teko gaivinti ledo vonioje.
Apie tai „Lietuvos rytui“ papasakojo to vakaro liudininkė lietuvė Ineta (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas).
Ši moteris Dandolke su šeima nuomojasi būstą, kurio vieną kambarį pernuomojo įtariamam G.Raguckaitės žudikui Sauliui (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas).
Tą gegužės 29-osios vakarą nuomininkas su draugu Mykolu (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas) privažiavo prie namo ir iš automobilio iškėlė Giedrę. Moteris buvo be sąmonės.
„Mykolas ją nešė ant rankų kaip kūdikį“, – pasakojo Ineta. Tai pamačiusi moteris liepė kviesti greitąją pagalbą, tačiau vyrai patikino, kad apsvaigusi Giedrė – jų draugė, kurią rado kažkur nuvirtusią, ir paprašė Inetos padėti ją atgaivinti.
Giedrė buvo paguldyta į šaltą vonią ir gaivinama ledu. Apsvaigusi moteris vilkėjo tvarkingais drabužiais – juodais džinsais ir marškinėliais, nuo jos nesklido alkoholio kvapas.
Tačiau G.Raguckaitės kojos buvo subraižytos, lyg ji būtų buvusi vilkta per erškėtrožių krūmus, o akys atrodė lyg stiklinės.
Po kiek laiko, anot liudininkės, Giedrė lyg ir atgavo sąmonę, žvilgsnis tapo sąmoningas, tačiau ji negalėjo suregzti žodžio.
„Kai vyrai trumpam išėjo iš vonios, tos moters paklausiau: „Ką tu čia su jais veiki?“ Ji neatsakė, nes atrodė, kad pinasi liežuvis. Tačiau moteris nerodė jokių ženklų, kad reikėtų pagalbos“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Ineta.
Vyrai Giedrę nunešė į kambarį, o po kiek laiko chalatą jai atnešusi liudininkė pamatė, kad Mykolas su Giedre lovoje kažką daro. Vyras greitai užsimetė apklotą.
Liudininkė visiems liepė nešdintis – netrukus abu vyrai su moterimi išvažiavo. Anot Inetos, ir Saulius, ir Mykolas iš pažiūros atrodė blaivūs.
Maždaug pusiaunaktį buto šeimininkė gavo nuomininko žinutę, kad jis dėkoja už pagalbą gaivinant Giedrę ir pridės 100 eurų prie kambario nuomos. Nuo tada niekas G.Raguckaitės nebematė.
Matėsi prieš penkerius metus
Giedrės artimieji sunerimo, kai maždaug mėnesį neįstengė su ja susisiekti.
Dar po dviejų mėnesių tėvas parašė pareiškimą Kauno policijai, tačiau dar bent porą savaičių nebuvo paskelbta tarptautinė G.Raguckaitės paieška, nes lietuviai pamiršo uždėti varnelę. Tik kai artimieji išsiaiškino, kad užsienyje Giedrės niekas neieško, ledai pajudėjo.
„Daug kas stebisi, kodėl taip vėlai pradėjome ieškoti Giedrės, bet ji buvo linkusi kartais dingti.
Maždaug prieš trejus metus su ja gal tris savaites negalėjome susisiekti. Tada kreipiausi į Anglijos policiją – pareigūnai Giedrę rado per keliolika minučių.
Nuo tada ji bent kartą per savaitę apie save pranešdavo, bet ir šįsyk manėme, kad gal kur nors sąmoningai pradingo“, – pasakojo Anglijoje gyvenanti G.Raguckaitės vaikystės draugė Gedvilė Hibner.
„Po mamos mirties mes visi atitolome. Kitus netektys gal suartina, o mes atsiskyrėme, nors ir palaikėme ryšį. Aš gyvenu Italijoje, kita sesuo Živilė – Kipre, Giedrė pastaruoju metu buvo Airijoje“, – pasakojo Gintarė Raguckaitė.
Pastarąjį kartą visa šeima Lietuvoje buvo susitikusi prieš penkerius metus.
Tada Gintarė paskutinį kartą matė Giedrę.
„Vis kviesdavau ją atvykti, net žadėjau bilietą nupirkti. Buvau pyktelėjusi, nes Giedrė neatskrido ir tada, kai pagimdžiau dukterį. Seniai nesimatėme, bet visuomet palaikėme ryšį – kartą per savaitę kuriam nors mūsų Giedrė bent žinutę parašydavo. Kai ji dingo, jaučiau, kad kažkas čia blogai“, – pasakojo Gintarė.
Visur tapdavo lyderė
Jauniausia iš trijų seserų Giedrė buvo labai gyvybinga ir itin traukė žmones.
„Buvę vaikinai iki šiol ją įsimylėję. Aš ir Živilė esame rimtesnės ir uždaresnės. O Giedrė visur tapdavo lyderė.
Ji greitai mąstė, buvo gabi matematikai, tobulai angliškai išmoko per porą metų. Giedrė buvo labai drąsi, nieko nebijodavo. Gal ir tai jai pakenkė šioje situacijoje“, – svarstė Gintarė.
„Be to, Giedrė buvo atsakinga – į užsienį išvyko tik tada, kai baigė studijas.
Bet šiaip buvo labai linksma, tapdavo kiekvienos draugijos siela, visi iškart ją pamėgdavo.
Jei linksmindavomės, Giedrė jausdavo ribą.
Nesu mačiusi, kad ji būtų padauginusi alkoholio“, – pasakojo vaikystės draugė G.Hibner.
Sunku eiti į dukros kambarį
A.Raguckas neslėpė, kad paauglystėje kartais būdavo sunku su Giedre susikalbėti.
Tačiau vėliau užsispyrusi duktė įgyvendino jo svajonę ir baigė kolegiją.
„Atnešė man diplomą ir pasakė: „Štai, tėti, studijas baigiau. O dabar važiuosiu į užsienį“, – prisiminė A.Raguckas.
Cukriniu diabetu sergantis ir antros grupės invalidumą turintis vyras anksčiau dirbo informacinių technologijų specialistu, bet dabar gyvena iš pensijos.
Jam nelengva užeiti į Giedrės kambarį, nes sunku patikėti, kad ji nebegrįš namo: „Čia daug jos daiktų.
Paveiksliukai, kompiuteris. Giedrė buvo meniškos sielos: gražiai piešė, siuvinėjo.“
Artimiesiems – daug klausimų
Nė vienas artimųjų – net ir gera draugė G.Hibner – nesisvečiavo pas Giedrę Airijoje.
Tačiau apie jos gyvenimą Dandolke išsiaiškino beveik viską. Žino, kad G.Raguckaitė turėjo darbą labdaros organizacijoje, kad buvo susiradusi draugą lietuvį. Vėliau su juo išsiskyrė.
Su įtariamuoju žudiku Sauliumi Giedrė irgi greičiausiai susipažino per darbą.
Dandolke kalbama, kad Saulius kurį laiką simpatizavo G.Raguckaitei.
Tačiau į kai kuriuos klausimus atsakymų kol kas nėra. Svarbiausias – kur Giedrės kūnas ir kas jai nutiko, nes artimieji jau nebesitiki sulaukti jos gyvos.
Bet paslaptys gaubia ir paskutines savaites, kai G.Raguckaitė dar buvo matoma viešumoje.
Iš paskutinio žinomo būsto Giedrė išsikraustė gegužės 23-iąją. Jame paliko ir savo asmens dokumentą, kurį buvo davusi būsto nuomotojui nusikopijuoti.
Kol kas neaišku, kur G.Raguckaitė gyveno šešias dienas iki gegužės 29-osios.
Įtariamo žudiko Sauliaus būste ji tikrai negyveno, nes liudininkė Ineta lemtingąjį vakarą Giedrę matė pirmą kartą.
Antro įtariamojo Mykolo bute gyventi irgi negalėjo, nes jis gyvena su šeima.
„Juk Giedrė ir daiktų turėjo – drabužių, kosmetikos.
Nežinau, ar daug, bet bent vienas lagaminas tikrai turėjo būti. Kur jie dingo?“ – retoriškai klausė G.Hibner.
Dar vienas klausimas – iš ko Giedrė gyveno paskutines savaites, nes labdaros organizacijoje ji nebedirbo.
„Gal ją kas nors išlaikė? Bet kas?“ – vėl klausė G.Hibner.
Įtariamasis žudikas Saulius dabar Airijoje kali dėl kito nusikaltimo – vagystės iš parduotuvės.
Padaryta maždaug 30 tūkst. eurų nuostolių.
Saulius – pagarsėjęs kriminalinio pasaulio atstovas, dėl jo išpuolių pareiškimus policijai rašė ne vienas Dandolko gyventojas.
Lemtingo vakaro liudininkė Ineta pasakojo, kad, ieškodama Sauliaus, jai parašė Anglijoje gyvenanti lietuvė.
Ji tvirtino, kad Saulius, dėl kažko keršydamas, sudegino jos ir kaimynų automobilius.
Dandolko lietuviai pasakoja, kad šis lietuvis – neprognozuojamo būdo, tad daugelis jo bijojo.
Liudininkė Ineta tvirtino, kad, priimdama Saulių drauge gyventi, ji nenutuokė apie jo reputaciją, vyras buvo mandagus ir neišsišokantis, namuose nakvodavo retai.
Po lemtingo vakaro Saulius su Mykolu Giedrę įsodino į „Toyota Land Cruiser“ visureigį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo vogtas.
Saulius nuomojamame būste pasirodė po trijų parų, o paklaustas, kas nutiko merginai, atšovė, kad nuvežė ją prie ligoninės.
Tikslinama informacija, kad per tas tris paras Saulius buvo nuvykęs į Korką – miestą Pietvakarių Airijoje, garsėjantį įspūdingais skardžiais prie Atlanto vandenyno.
Kitas įtariamasis Mykolas kol kas nėra sulaikytas.
„Giedrė buvo žmogus, turintis tikslų ir svajonių. Nesu sutikusi geranoriškesnio ir tokio entuziastingo žmogaus.
Mūsų ašaros jau išverktos. Tiesiog norime tinkamai atsisveikinti“, – kalbėjo G.Hibner.
Dandolke – ne pirma lietuvių tragedija
Vos 39 tūkst. gyventojų turintį Dandolką šių metų rugsėjį jau supurtė šiurpus nusikaltimas. Vidury dienos gatvėje subadyta jauna dviejų vaikų motina 31 metų lietuvė Ingrida Mačiokaitė.
Prie daugiabučio gulinti moteris rasta su daugybinėmis galvos, kojų ir krūtinės žaizdomis. Nuo sužalojimų ji mirė ligoninėje.
Daugiau kaip aštuonerius metus Dandolke gyvenusi moteris augino šešiametę dukterį ir pusantrų metų sūnų. Manoma, kad I.Mačiokaitę nudūrė jos dukters tėvas, su kuriuo moteris nebuvo susituokusi. Vyras turėjo kitą šeimą.
I.Mačiokaitė buvo Dandolko lietuvių bendruomenės narė. O štai apie G.Raguckaitę vietos lietuviai sužinojo tik tada, kai buvo paskelbta jos paieška.
Dandolke ir jo apylinkėse gyvena apie 800 lietuvių.
„Giedrė nebuvo įsiliejusi į mūsų bendruomenės veiklą. Bendruomenė tikrai stipri – kasmet rengiame du išskirtinius renginius: Kaziuko mugę ir Jonines. Į juos renkasi ne tik Dandolko, bet ir visoje Airijoje gyvenantys lietuviai“, – pasakojo vienas Dandolko lietuvių bendruomenės narys.
