Kūrėjai skleidė pavojaus garsus
Uostamiesčio politikai, reaguodami į menininkų bendruomenės pageidavimus, dar pernai spalį paprašė Turto fondo valdomus buvusio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatus perduoti savivaldybei, kuri esą pasirūpintų, kad čia būtų įsteigtas kultūros centras, menininkų dirbtuvės.
Tačiau jokio sostinės sprendimo dėl Klaipėdos senamiestyje begėdiškai apleistų ir netvarkomų pastatų likimo iki šiol nėra – klaipėdiečiai iš Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės nesulaukia atsakymų.
Pasipiktinę, kad neprižiūrimi pastatai Jūros gatvėje nyksta ne dienomis, o valandomis, uostamiesčio menininkai gyventojus paragino aktyviau reikšti savo nuomonę, kol praeitį primenantis urbanistinis kompleksas Jūros gatvėje dar nevirto griuvėsių arba degėsių krūva.
Automobilių aikštelėje šalia apleistų pastatų šoko Valentino Masalskio vadovaujamo Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, muzikantai violončelės ir pjūklo garsais, būgnininkai kaitino oratorius, publiką.
Performansų meistras klaipėdietis Benas Šarka, sumanęs drastišką sceną, sušvelnino scenarijų – vėsią rudens dieną po atviru dangumi apsinuoginęs aktorius netradiciniu instrumentu skleidė nerimo ir pavojaus signalus.
Pastatų reikalauja ir teisėjai ?
Klaipėdos menininkų asociacijos vadovas Tomas Kiauka ragino savivaldybę skirti žemės sklypą naujiems teismo rūmams: „Tada sostinės biurokratams būtų lengviau apsispręsti dėl buvusių policijos pastatų. Renovuoti ir pritaikyti juos kultūros ir visų miestiečių reikmėms būtų didelis ir drąsus šuolis į ateitį“.
Protestuotojai aiškino, jog ir Klaipėdos savivaldybei jau atėjo laikas ką nors daryti - ne trypčioti vietoje, popierius kilnoti, o žengti ryžtingus žingsnius, greičiau perimti šiuos pastatus savo žinion.
„Vėl sklinda kalbos, kad jie bus atiduoti teismui, kuris čia veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Istorinius pastatus reikia atverti visuomenei, kad jais galėtų naudotis miesto menininkai ir svečiai. Teismo rūmams čia tikrai ne pati tinkamiausia vieta“, - kalbėjo viena viena akcijos sumanytojų, meno galerijos vadovė Andželika Baroti.
Akcijoje dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas patikino, jog tai, ko reikalauja menininkai, jau seniai padaryta: „Žemės sklypas naujiems teismo rūmams skirtas. Jeigu vyriausybė nuspręstų įkurdinti teisėjus senuose pastatuose, miesto lūkesčiai nebūtų pateisinti. Tokie rūmai netaptų teisingumo simboliu“.
Nori tapti tikru kultūros uostu
„Mes norime būti ne toksiškai užkrėsta pramonės ir laivų krovos zona, o tikruoju Lietuvos kultūros uostu. Jaunimas bėga iš Klaipėdos, pradeda nykti ir meno mokyklos, universitetai, politikai proveržius deklaruoja tik savo kalbose prieš rinkimus. Iš sostinės biurokratų geruoju negausime nieko“, – šurmuliavo protestuotojai.
Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas Liutauras Kraniauskas įsitikinęs, jog teismams reikia surasti kitokią vietą: „Jeigu šis kompleksas taptų specialaus saugos režimo objektu, paprasti mirtingieji į jį neįžengs. Miestui atsisakyti tokios kultūros paveldo vertybės būtų šūvis pro šalį“.
Pabaigoje dalyviai, tarp kurių buvo ir valdžios atstovų, susikibę rankomis apjuosė raudonplyčius pastatus – akivaizdu, kad jie gali tapti dar vienu šiurpiu „vaiduokliu“ merdinčiame Klaipėdos senamiestyje.
Privatizavimo vežimas įstrigo
Raudonplytis neogotikos stiliaus pastatų kompleksas Klaipėdoje, tuo metu vadintoje Mėmeliu, iškilo 1862 metais. Čia posėdžiavo prisiekusiųjų teismas, veikė įvairios juristų įstaigos, būta vyrų ir moterų ir kalėjimo. Vėliau priestatuose įrengti butai tarnautojams, dirbtuvės.
Po Antrojo pasaulinio karo senuose teismo rūmuose įsikūrė sovietinė milicija, paskui ją pakeitė policija. Senuose kazematuose bususi areštinė ilgą laiką garsėjo kaip viena klaikiausių laikinojo kalinimo vietų Lietuvoje.
Prieš trejus metus išsikėlę į naujas patalpas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojai senąjį pastatų kompleksą, kuris yra įtrauktas į kultūros paveldo registrą, perdavė Turto bankui.
Keli Turto banko bandymai privatizuoti nenaudojamus pastatus nebuvo sėkmingai – verslininkai nenori investuoti, nes žino, kad derinant renovacijos projektus su paveldosaugininkais, iškiltų daug problemų.
Sustadžius privatizavimo procesą, apleisti statiniai pradėjo sparčiai nykti, juose apsigyvenę valkatos ir benamiai jau sukėlė tris gaisrus.
Sprendimą vilkina dvejus metus
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis aiškino, jog buvusių policijos statinių likimas dar nėra aiškus: „Įvyko pasitarimas - Turto bankui pavesta atlikti kaštų ir naudos analizę. Tai šiuo metu ir yra daroma. Tikėtina, kad galutinis sprendimas bus priimtas vėliausiai per mėnesį“.
Erdvesnių patalpų reikia ir Klaipėdos apygardos teismui, tad valdžios žvilgsnis krypsta į tuos pačius pastatus. Urbanistikos specialistai nemano, kad jie tiktų tokiai funkcijai. Siauroje, akmenimis grįstoje Jūros gatvelėje neužtenka vietos automobiliams – vien aikštelė kainuotų apie 10 mln. eurų.
„Specialistai dirba, skaičiuoja, kalbamės su savivaldybe. Suprantu menininkų užmojus, bet ne mažiau svarbu surasti vietą ir teismams. Jeigu bus pripažinta, kad buvusių policijos pastatų valstybei nereikia, sprendimai bus kitokie“, – kalbėjo jau dvejus metus šią problemą gliaudantis A.Stončaitis.
Pasak Vyriausybės kanclerio, istoriniam pastatui Jūros gatvėje rekonstruoti, kaip ir naujam daugiaaukščiam automobilių garažui įrengti, prireiktų daugiau nei 10 mln. eurų.
