Pro Prezidentūros langus pasistiebus galima išvysti kitą laikmatį, kuris irgi skaičiuoja tas dienas, tik anaiptol ne taip džiugiai.
Tai valstybės simboliu esantis Gedimino kalnas, kurį ardo vis naujos nuošliaužos, grėsmingai artėjančios prie bokšto pamatų.
Sulig kiekviena nauja nuošliauža kyla naujas triukšmas, politikai ir valdininkai puola baksnoti pirštais vieni kitus ir ieškoti kaltų. Šią savaitę net prezidentė paragino Vyriausybę lieti devynis prakaitus ir gultis kryžiumi, kad tik valstybės atkūrimo šimtmečio nepasitiktume su žemyn nučiuožusia pagrindine valstybės pilimi.
Pastaruoju metu susigriebus, kad reikalas gali būti labai rimtas, nes kalnas buvo nederamai prižiūrimas ištisus dešimtmečius, iš esmės gesinamas gaisras, bet dar neaišku, kuo ta erozija baigsis.
Savotiškų nuošliaužų netrūksta ir mūsų valdžios viršukalnėse.
„Valstiečiai“, į kone absoliučią valdžią įšokę po pažadų būti visiškai kitokie nei buvusios valdžios, ir toliau nenustoja demonstruoti, kad yra tokie patys, o kartais gal net labiau papuvę nei kai kurie buvusieji. Vien tik šią savaitę tai įrodė ne vienas įvykis.
Ką darydavo kone kiekviena valdžia, vos apšilusi kojas ir jau skęsdama savo pačios pridirbtų darbų Lietuvai liūne? Žinoma, imdavosi specialių parlamentinių tyrimų tikroms ar tariamoms pirmtakų bei politinių oponentų nuodėmėms „atskleisti“ ir „ištirti“.
Šiame Seime tuo užsiims „valstiečio“ V.Bako vadovaujama viena svarbiausių parlamento struktūrų – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, netgi surengęs pirmąjį tokio „tyrimo“ posėdį.
Jau tuomet, kai Seime ėmė suktis saugumiečių ir kitų specialiųjų tarnybų, vis didinančių savo politinę įtaką, užsukta apkaltų karuselė, V.Bakas ėmė trimituoti, kad anaiptol dar ne viskas ištirta.
Politikos naujokas taip pats laidė paslaptingas jo paties svarbą didinančias užuominas, kad specialiosios tarnybos dar turi svarbios ir paslaptingos informacijos apie galimą politikų korupciją bei sąsajas su Rusija ir pateikia ją tik jam.
Kaip ir daugeliu ankstesnių atvejų, dabar kyla mažiausiai trys klausimai.
Pirmas: ar tai nėra tiesiog politikos naujokų ir avantiūristų tauškalai reklamuojant veiklą, kuria bus siekiama pridengti savus skandalus ir persekioti politinius oponentus?
Antras: jei specialiosios tarnybos iš tiesų turi kokios nors svarbios informacijos, kodėl neatlieka savo darbo iki galo, o jeigu ir atlieka, kodėl neša tas žinias Seimo politikieriams?
Trečias: ar toji informacija netampa politinių manipuliacijų įrankiu?
Pamatysime, kas bus toliau, ir tai, kuo baigsis dabar verdantis darbas tvirtinant valdančiosios „valstiečių“ mažumos, kurią jie patys vadina dauguma, pamatus.
Vienas įdomių šio darbo epizodų – žaidimai su Ūkio ministerija ir gūžynės „plėsti-neplėsti koaliciją“.
Vieną dieną „valstiečių“ galvos šneka, kad koaliciją plės, kitą – kad ne. Vieną dieną Ūkio ministeriją naikins jungdami su Energetikos, kuri turi vadovą, suprask, tuomet naujo ūkio ministro net nereikia ieškoti, o kitą dieną tą ministeriją jau žada atiduoti tiems, kurie jungsis prie valdančiosios koalicijos.
Lieka tik spėlioti – ar jie visai nebežino, ką daryti, ar profesionalų ministrų aruodai išseko. O gal ir viena, ir kita?
Tuo metu vienas svarbiausių „valstiečių“ profesionalų A.Veryga sveikatos apsaugos valdose tvarkosi ne blogiau nei daugelis jo pirmtakų.
Dažnas ministras imdavosi svarbesnes kuruojamas įstaigas pajungti savo ir partijos valiai, esamus vadovus pakeisdamas saviškiais.
Regis, dabar panašiai elgiamasi su ligoninių vadovais, nors kai kurie jų galbūt turi ir tikrų nuodėmių.
Šiuokart buvo pasitelktas ir Seimas. Jis priėmė įstatymų pataisas, leidžiančias ministerijai daug paprasčiau atleisti neįtikusius gydymo įstaigų direktorius; pakaks, kad teisėsauga sukurptų kokį nors įtarimą vadovui, ir jis bus išspirtas iš posto. Jokios nekaltumo prezumpcijos. Nereikės jokio teismo, nors tik jis gali nuspręsti, ar asmuo kuo nors nusikalto.
Dar vienas įvykis, nutikęs tose pačiose sveikatos apsaugos lankose, regis, Lietuvą su visu aptrupėjusiu Gedimino kalnu grąžino jau net ne į sovietmetį, o į tuos laikus, kai buvo statoma ta pilis.
Užvakar Seime „valstiečiams“ ir liberalams vėl pliekiantis dėl dirbtinio apvaisinimo ir embrionų šaldymo, valdančiosios „valstiečių“ frakcijos atstovas P.Urbšys išrėžė, jog įstatymo projekto neturėtų pristatinėti besilaukianti liberalė V.Čmilytė-Nielsen.
Viešai išvadintas beviltišku mužiku P.Urbšys lyg ir mėgino teisintis nenorėjęs pasakyti nieko bloga, negana to, ėmė kaltinti pačius liberalus, kad jie esą neapsaugo savo nėščios kolegės nuo galimo streso, kylančio pristatinėjant tokį įstatymą.
Kilus nemenkam skandalui buvo priversta sureaguoti ir „valstiečių“ grietinėlė.
Seimo pirmininkas V.Pranckietis pažadėjo dėl to kreiptis į parlamento etikos sargus.
Frakcijos seniūnas R.Karbauskis irgi griežtai pasmerkė politinį bendrakeleivį. Nieko nuostabaus – P.Urbšys iki šiol jau ne kartą kalė prie kryžiaus „valstiečių“ vedlį – tiek dėl jo susipainiojimo su G.Kildišiene, tiek dėl rinkimų pažadų nevykdymo.
Beje, artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui, lietuviškus priežodžius, tarkime, tokius kaip „žodis žvirbliu išskrenda, jaučiu sugrįžta“, vertėtų prisiminti ne vien P.Urbšiui. Ne pro šalį – ir premjerui S.Skverneliui, kuris normalesnių atlyginimų reikalaujančių medikų užuominas apie streiką pavadino šantažu, kuris Vyriausybės nepaveiks.
