Lietuvos mokyklos laukia revoliucija: latviai aplenkė, o mes maudomės rūke

Latviai jau išbando naujas bendrąsias ugdymo programas mokyklose, o Lietuvoje tik startuoja diskusijos, kaip keisis ugdymo turinys, nors jis turi būti parengtas iki 2021 metų. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sako matanti naujovių kontūrą, o pedagogai kol kas dažnu atveju regi žiojinčias skyles ir bevardes reformos galvas. Lrytas.lt paklausta ŠMM atskleidė, kas yra atsakingi už šią reformą.

 Bendrojo ugdymo turinio permainos kelia aistrų. Skelbiamas antras startas. <br> R.Danisevičiaus, D.Umbraso ir M.Patašiaus nuotr. 
 Bendrojo ugdymo turinio permainos kelia aistrų. Skelbiamas antras startas. <br> R.Danisevičiaus, D.Umbraso ir M.Patašiaus nuotr. 
 Mokytojai sako, kad ŠMM su jais nesitaria, o viceministas G.Kazakevičius tikina, kad diskusijos vyko nuo 2016 m.<br> D.Umbaraso nuotr. 
 Mokytojai sako, kad ŠMM su jais nesitaria, o viceministas G.Kazakevičius tikina, kad diskusijos vyko nuo 2016 m.<br> D.Umbaraso nuotr. 
„Latvių reforma turi aiškų veidą ir aiškų vedlį, o pas mus viskas paslėpta rūke“, – sakė E.Banytė.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
„Latvių reforma turi aiškų veidą ir aiškų vedlį, o pas mus viskas paslėpta rūke“, – sakė E.Banytė.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 12, 2018, 11:56 AM

Konkursas bendrosioms ugdymo programoms sukurti jau buvo paskelbtas šį rudenį, o paskui, kilus skandalui dėl nepagrįstos skubos ir galimo neskaidrumo, su trenksmu nutrauktas. Buvo nušalintas beveik 8 mln. vertės konkursą rengusio Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis, o paskui ir laikinasis vadovas Ričardas Totoraitis.

Dabar ŠMM viską vėl pradeda nuo pradžių – paskelbė besitarianti ir besitarsianti su pedagogų bendruomene ir kitais visuomenės atstovais. O laikas tiksi.

Iki didžiųjų permainų starto teliko vos pora trejetas metų, o reikia spėti padiskutuoti, konkursą surengti, atrinktiems ekspertams parengti bendrojo ugdymo programas, jas įvertinti, išmėginti, vadovėlių rašytojams ir pratybų kūrėjams suspėti į šį skriejantį traukinį ir, labai svarbu, prie viso to prisitaikyti mokytojams, dirbsiantiems pagal tas programas.

Latviai jau išbando programas

Ugdymo programos – ne abstraktus dokumentas, o realiai sudėliotas turinys, ko ir kaip, baigęs tam tikrą klasę, turi mokėti mokinys. Kodėl jas reikia keisti? ŠMM ir pedagogai sutaria: pasikeitė gyvenimas, o drauge ir tai, ko visuomenė tikisi iš bendrojo ugdymo.

Svarbus motyvas, anot ŠMM, peržiūrėti visą ugdymo turinį yra akivaizdžiai nepakankami mokinių mokymosi rezultatai, išryškėję nacionalinių ir tarptautinių tyrimų metu. Tarkim, EBPO PISA (2015) duomenimis, Lietuvos penkiolikmečių matematinis, gamtamokslinis raštingumas ir skaitymo gebėjimai yra reikšmingai žemesni už EBPO šalių vidurkį.

ŠMM skelbia numatanti, kad 2019–2020 mokslo metais atnaujintų bendrojo ugdymo programų projektas bus išbandomas dalyje mokyklų, o nuo 2022 m. rugsėjo jos pradedamos įgyvendinti visose mokyklose.

Latviai tam skyrė penkerius metus ir 2021-aisiais mokys vaikus naujoviškai.

Sklando rūke

Pedagogei, lituanistei Elžbietai Banytei tai, kas vyksta rengiantis pertvarkyti ugdymo turinį Lietuvoje, primena šešėlių teatrą. Rūkas neišsisklaidė ir praėjusią savaitę švietimo ir mokslo ministrui Gražvydui Kazakevičiui pristačius ugdymo turinio keitimo gaires.

„Vargu ar jie supranta ką darantys ir kokios krypties laikosi. Ministerija elgiasi lyg ir gražiai, demokratiškai, sako atidavusi programų reikalus edukologams, tačiau neaiškus priežiūros mechanizmas. Kaip ir neaišku, kas yra darbo grupės, su kuriomis, anot G.Kazakevičiaus, buvo tartasi.

Kad kažkas daroma, žinau nuo 2017 metų liepos. Vis bandžiau paklausti, kas yra tose grupėse, ar galima ateiti į posėdžius. Tačiau jokių atsakymų negavau. Tai ir yra mūsų lietuviškas švietimo reformos veidas: kai neaišku, kas daro, ir vaidinama, kad tariasi. Šešėlių teatras. Mane tai labiausia ir skaudina.

Nors žada, kad tarsis, bet paaiškėja, kad traukinys įsibėgėjęs, tokia situacija, kad viskas vyksta anonimiškai, pas mus susiklosčiusi anoniminių ekspertų kultūra. Bendras rūkas“, – kalbėjo E.Banytė.

Ji gyrė latvių reformą, kurie ne tik programas sukūrė, jas išmėgina, bet ir pasirūpino, kad jauni mokytojai jau būtų rengiami kitaip, taip, kaip numatoma naujose programose.

„Tas procesas man atrodo skaidrus ir logiškas. Latvių reforma turi aiškų veidą ir aiškų vedlį, o pas mus viskas paslėpta rūke“, – sakė E.Banytė.

Ją trikdo ir tai, kad bendrojo ugdymo turinio rengimo konkursu ir toliau rūpinsis tas pats Ugdymo plėtotės centras.

Mojuojama vėzdu

Atsakymų iš ŠMM kol kas neišgirdo ir Švietimo ateities forumo prezidentė ir Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė.

„Bandyta žengti žingsnį, bet neįvyko diskusija. Buvo gerų viceministro G.Kazakevičiaus įžvalgų, tačiau tai neišbaigta“, – apie prieš savaitę vykusį ugdymo turinio permainų pristatymą sakė V.Targamadzė.

„Pirmiausia reikia tartis ir susitarti. Be abejo, bus įvairių nuomonių, nes yra daug suinteresuotų pusių. Tai ir patys mokiniai, ir jų tėvai, ir profesionalai mokytojai, ir politikai, ir mokslininkai.

Tačiau mes neturime tarimosi kultūros. Kad judėtum į priekį, reikia kalbėti argumentais. Juolab laiko nėra daug. Tačiau konstruktyviai dėliojant žingsnius galima daug ką nuveikti. Bet šiandien aš konstruktyvių žingsnių nematau, tik kažkokius ketinimus. Tačiau ar tai nebus tik viešųjų ryšių akcija?“, – kalbėjo V.Targamadzė.

Ji citavo ŠMM, kuri skelbia, kad per dešimt metų ugdymo turiniui atnaujinti išleista 30 mln. eurų.

„O kokie rezultatai? Ar viską reikia keisti? Mes juk dar nežinome, kur einame. O ugdymo turinys yra labai svarbu, juk jis ves į priekį, tad nesusitarus su mokytojais, kurie yra labai svarbūs šiame procese, jis gali būti netgi neįgyvendinamas“, – kalbėjo švietimo ekspertė.

Konkursą skelbs iš naujo

Kaip sakė siūlymus dėl bendrojo ugdymo turinio kaitos pristatęs švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, šiais mokslo metais pradedamų atnaujinti programų apimtis mažės, jos bus konkretesnės, disciplinos stipriau susietos tarpusavyje.

Pasak jo, mokinių ugdymas bus labiau individualizuojamas, mokyklos taps savarankiškesnės – joms bus leista pasirengti nuo 10 iki 30 proc. savo unikalaus ugdymo turinio, dabartinė mokinių vertinimo sistema keisis į kaupiamąjį balą, didesnį svorį įgaus ir neformaliuoju būdu įgytos mokinio kompetencijos. Mažės standartizuotų testų.

– Kokia dabar yra padėtis dėl konkurso bendrojo ugdymo programoms rengti, kuris buvo sustabdytas kilus skandalui dėl viešojo pirkimo? Konkursas bus atnaujintas, skelbiamas iš naujo? lrytas.lt paklausė švietimo ir mokslo viceministro G.Kazakevičiaus.

– Šiuo metu yra tikslinamos Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo gairės. Pagal gaires, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir pagal pateiktas Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas, bus patikslinta viešojo pirkimo bendrosioms ugdymo programoms parengti techninė specifikacija.

Siekiant tinkamai pasirengti pirkimui ir informuoti potencialius paslaugos tiekėjus (nepriklausomus ekspertus, institucijas arba rinkos dalyvius) apie pirkimo reikalavimus, Ugdymo plėtotės centras vykdys rinkos konsultaciją – su pirkimu susiję dokumentai bus paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Konsultacijų metu tikimasi gauti iš tiekėjų pastabų ar pasiūlymų dėl pirkimo dokumentų reikalavimų, paslaugų planavimo ir jų atlikimo. Ištaisius pirkimo sąlygų trūkumus, viešasis pirkimas bendrosioms ugdymo programoms parengti bus skelbiamas iš naujo.

– Iki kada privalu suspėti parengti bendrąsias ugdymo programas, kad būtų galima pasinaudoti ES finansavimu?

Bendrųjų ugdymo programų parengimo terminai siejami ne su ES investicijų laikotarpiu, o su LRV numatytų švietimo struktūrinių reformų įgyvendinimu.

Bendrosios ugdymo programos turi būti parengtos iki 2021 m. Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamo projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ veiklą „Bendrųjų ugdymo programų ir jas lydinčios medžiagos rengimas“ yra numatyta vykdyti iki 2020 m. gegužės mėn., tačiau remiantis ES Projektų taisyklių nustatyta tvarka projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti vykdomas iki 2023 spalio pradžios.

– Kaip yra sakę ŠMM atstovai, viso projekto vertė – 7,8 mln. eurų, už likusią sumą, atėmus 1,3 mln. eurų, skirtų ugdymo programoms, bus atnaujinamas skaitmeninis turinys, jis kuriamas, adaptuojamas, teikiama metodinė pagalba savivaldybėms ir mokykloms, stebima, kaip projektas įgyvendinamas. Ar jau imtasi ir antrosios finansavimo dalies – už 6,5 mln. eurų – projekto? Jam bus skelbiamas konkursas? Jis jau paskelbtas?

– Tolesni projekto įgyvendinimo veiksmai glaudžiai siejasi su bendrųjų ugdymo programų atnaujinimu. Švietimo bendruomenėje šiuo metu vyksta diskusijos dėl bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo. Pirmiausia turi būti patvirtintos pagrindinės bendrojo ugdymo programų kaitos kryptys (koks bendrųjų programų konstruktas, struktūra, ugdomos kompetencijos, aiškūs pasiekimų lygiai).

Šiuo metu nėra vykdomi jokie kiti projekto viešieji pirkimai. Kitoms projekto veikloms vykdyti yra suplanuota daugiau nei vienas viešasis pirkimas.

– Praėjusią savaitę pristatydamas gaires pedagogams sakėte, kad buvo suburtos grupės bendrųjų ugdymo programų klausimu, klausiama mokytojų nuomonės, tariamasi su jais. Galite išvardyti konkrečiai, kas dirbo tose grupėse?

– Diskusijos ir viešosios konsultacijos metodinėse dienose, konferencijose, seminaruose, įtraukiant suinteresuotas tikslines grupes ir mokslininkus, dėl bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo vyko nuo 2016 m.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta sukurti Bendrųjų programų sandaros projektą. Darbo grupė veikė kaip visuomeninė patariamoji institucija. Ją sudarė: aukštųjų mokyklų atstovai, bendrojo ugdymo mokyklų vadovas, po atstovą iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, Ugdymo plėtotės centro, Nacionalinio egzaminų centro.

Taip pat sudarytas Strateginis komitetas, kuriam pavesta koordinuojanti viso ugdymo turinio atnaujinimą. Komitetą sudaro švietimo ir mokslo viceministrai, patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas, aukštųjų mokyklų atstovai, mokyklos vadovas, mokytoja, Lietuvos mokinių sąjungos atstovas.

Strateginis komitetas nevykdo konkrečių ugdymo turinio atnaujinimo veiklų ir veikia kaip visuomeninė patariamoji institucija.

Bendrųjų programų sandaros projektą rengė darbo grupė, o Strateginis komitetas tą projektą svarstė.

Išvardijo atsakinguosius

Paprašytas patikslinti, viceministras išvardijo darbo grupės, kuriai buvo pavesta sukurti Bendrųjų programų sandaros projektą, nariai:

Irena Raudienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė (grupės vadovė);

Vaidas Bacys, Šiaulių r. Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius;

Evaldas Bakonis, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Švietimo politikos analizės skyriaus vedėjas;

dr. Daiva Jakavonytė, Lietuvos edukologijos universitetas, Edukologijos mokslų fakultetas, Ugdymo pagrindų katedra;

dr. Rita Melienė, Šiaulių universitetas, Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas, Specialiosios pedagogikos katedra;

dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas, Vokiečių filologijos katedra;

dr. Šarūnė Nagrockaitė, Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas, Edukologijos katedra, Ugdymo plėtotės centras;

dr. Odeta Norkutė, Vytauto Didžiojo universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, Edukologijos institutas;

Tomas Rakovas, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus pavaduotojas;

Asta Rudienė, Ugdymo plėtotės centras, Ugdymo turinio skyriaus vedėja;

dr. Edita Štuopytė, Kauno technologijos universitetas, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, Edukologijos katedra;

Saulė Vingelienė, Nacionalinio egzaminų centro direktorė

Strateginio komiteto, kuriam pavesta koordinuojanti viso ugdymo turinio atnaujinimą, nariai:

Gražvydas Kazakevičius, švietimo ir mokslo viceministras (grupės vadovas);

Unė Kaunaitė, Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais;

dr. Ainius Lašas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas;

Jūratė Litvinaitė, Bendrojo ugdymo tarybos narė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė;

Raminta Matulytė, Mokinių sąjungos atstovė;

dr.Natalija Mažeikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorė;

dr. Arūnas Poviliūnas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas;

Arminas Varanauskas, švietimo ir mokslo ministro patarėjas;

dr. Giedrius Viliūnas, švietimo ir mokslo viceministras;

10. dr. Dainius Žvirdauskas, Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus direktorius.

Pradinė mokykla iš penkių klasių?

Pedagoginė bendruomenė atkreipė dėmesį, kad Ugdymo turinio atnaujinimo gairėse, kurias jau pristatė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, yra ir pačios bendrojo lavinimo mokyklos sandaros pakeitimų.

Ten nurodoma, kad pradinis mokymas galėtų apimti penkias, o nebe keturias klases, kaip kad yra dabar. O tai reiškia, kad dalis to, ką privalo išmokti penktokas, taptų pradinių klasių mokytojo pareiga, o tam jie turi pasirengti. Arba ta dalis persikeltų į šeštą klasę, o tokiu atveju tektų skubinti ir taip dažnu atveju greito tempo darbą klasėje.

Lrytas.lt paklaustas G.Kazakevičius sakė, kad projekte yra tik siūloma keisti ugdymo programų struktūrą ir dėl to ir bus plačiau konsultuojamasi su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.