Socialinių mokslų kolegijoje pirmadienį kandidatas įvardijo, kokius programines nuostatas planuoja įgyvendinti.
„Mums ši diena yra svarbi, mes ketiname pristatyti savo viziją Lietuvai, rinkiminę platformą. Ir ši mano rinkiminė platforma yra grindžiama trimis principais – pagarba, saugumas, gerovė“, – pirmadienį žurnalistams sakė G.Nausėda.
„Šalis, kurioje gerove mėgaujasi 10-15 procentų žmonių, nėra šalis, kurią norėtų ginti visas 100 procentų. Kiti žmonės jaučiasi svetimi ar nemylimi, jie nesijaučia saugiai. Natūralu, kad jie yra pažeidžiami priešiškų valstybių mėginimų įtikinti, kad situacija čia tik blogėja, kad šalį palieka žmonės. Geriausia, ką galėtume padaryti savo šaliai – tai sustiprinti ją iš vidaus: ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir švietimo aspektais“, – kalbėjo kandidatas.
„Lietuvoje susiduria dvi nuomonių kryptys – viena sako, kad prezidentas teisių prasme yra labai suvaržytas, jo pagrindinė veiklos sritis – užsienio politika. Dėl to jis turėtų labiau rūpintis būtent šia veikla.
Ką mes norime akcentuoti – nėra grynųjų ekonominių, socialinių aspektų, kaip ir nėra grynųjų tarptautinės politikos aspektų, jie yra nepaprastai kibiai sukibę“, – sakė ekonomistas.
Jis, kalbėdamas apie socialinę atskirtį, tikino, kad ji vis didėja, ir dėl to nėra padaryta viskas, nors pastangų buvo.
„Kartais slepiamasi už pigių argumentų, kad štai, mokytojai, sveikatos apsaugos darbuotojai, viešojo sektoriaus tarnautojai ir negali nieko didesnio tikėtis, nes viską reguliuoja rinka.
Bet tai yra ydinga, jau vien dėl to, kad mes traktuojame rinką kaip lietuvišką, uždarą, kurioje žmonės neturi pasirinkimo, nes tokią profesiją pasirinko ir turi dirbti už tuos grašius, kuriuos jiems siūlo, bet juk dirba ir kita, globali rinka“, – pasakojo G.Nausėda.
Jis teigė, kad būtent dėl to dalis mokytojų išvažiuoja skinti braškių į Norvegiją, medicinos personalas išvažiuoja dirbti į Vakarų ligonines.
„Štai kodėl kiekvieną dieną mes netenkame savo intelektualinių išteklių“, – priežastį įvardijo G.Nausėda.
„Ir tokie politikų pareiškimai, kad tie žmonės nėra patriotai, kad jie išdavė valstybę yra labai nesąžiningi. Manau, kad valstybė išdavė žmones, o ne žmonės išdavė valstybę. Juk žmonės išvažiuoti nusprendė ne iš gero gyvenimo“, – sakė kandidatas, kalbėdamas apie iš šalies emigravusius tautiečius.
Ekonominės ir socialinės gerovės srityse, pasak G. Nausėdos, pažangos galima pasiekti išjudinant tokius klausimus kaip adekvatus profsąjungų ir darbdavių dialogas, aktyvus minimalios mėnesio algos reguliavimas.
„Minimalią mėnesio algą mes iki šiol traktuojame kaip kaštų elementą, kurio didėjimas natūraliai didina produkcijos savikainą. Ir pamiršome, kad minimali mėnesio alga yra ne tik kaštų, bet ir vidaus paklausos elementas“, – žurnalistams aiškino jis.
Jis taip pat teigė, kad prie šių būdų galėtų būtų įvardijamas ir progresinis pajamų ir turto apmokestinimas, pensijų sistemos tobulinimas, mokesčių priemonėmis skatinant, kad taupymo pensijai norma pasiektų ne kuklius 4-6 proc., o 8-9 proc. atlyginimo dydžio, viduriniosios klasės kūrimas privataus verslo ir iniciatyvos pagrindu.
G.Nausėda teigė, kad mūsų šaliai yra reikalinga vidurinioji klasė, kuriai būtinai reikia savininkų.
„Be to, Lietuvai reikia daugiau savininkų. Paskutiniais dešimtmečiais mes juos naikinome. Daugybė emigravusių Lietuvos žmonių svajoja sugrįžti į tėvynę, tačiau ne kaip samdomieji darbuotojai už 3-4 kartus mažesnę algą, o kaip savarankiški žmonės, norintys kurti gerovę sau patiems ir aplinkiniams.
Tik retais atvejais jie ryžtasi tai daryti egzistuojant dabartinei mokesčių ir smulkiojo verslo reguliavimo bei kontrolės sistemai. Lietuvoje atsirastų daugiau savininkų ir plačiau taikant darbuotojų skatinimo bendrovės akcijomis bei dalyvavimo pelne sistemas”, – vardijo G. Nausėda.
„Daugelis nori grįžti į Lietuvą, ne tam, kad dirbtų už 4-5 kartus mažesnį atlyginimą, bet jie nori su pradiniu kapitalu nuveikti kažką prasmingo. Bet nedrįsta to padaryti“, – pasakojo G.Nausėda.
Anot kandidato, vienas esminių pažangos veiksnių – savivaldos įgalinimas.
„Savivaldybėms suteiktas kertinis vaidmuo įgyvendinant tolygios regionų plėtros tikslą, tačiau jos akivaizdžiai stokoja priemonių jam pasiekti. Tai ypatingai netoleruotina, atsižvelgiant į 2021-2027 m. mažėsiantį Europos Sąjungos finansinės paramos regionų atskirčiai mažinti aruodą”, – teigia G. Nausėda.
Paklaustas apie savo komandą, G.Nausėda teigė, kad gauna daug patarimų dėl užsienio politikos. Jis teigė, kad jei būtų išrinktas prezidentu, pirmasis jo vizitas būtų į Lenkiją.
„Tautinės bendrijos, etninės mažumos yra ne problema, tai yra mūsų turtas. Šie žmonės, kurie palaiko intensyvų emocinį ryšį su savo šalimis, kurių kalba gal jie kalba. Tai suteikia mums galimybę atverti tas šalis, tapti toms šalims įdomiems. Tie žmonės yra savotiški mūsų ambasadoriai. Mes turime pasiekti, kad mūsų šalyje jie jaustųsi gerai“, – tvirtino G.Nausėda.
„Manau, kad pavardžių rašyba šiuo metu nėra pagrindinė kliūtis gerinti santykius su Lenkija, bet kompromisui turime būti pasiruošę. Mano kompromisas – pavardžių rašyba turėtų būti numatyta antrajame paso puslapyje“, – apie pavardžių rašybą originalo kalba kalbėjo kandidatas.
G.Nausėda savo programoje nepamiršo ir kultūros. Jis teigė, kad nuėjome neigiamu keliu „traktuodami kultūra kaip turiningą laisvalaikį“.
„Kultūros srityje sutinkame tik administravimą, ne vadybą. Manau, kad nepaisant to, kad turėtume padaryti labai daug, kad būtų svarbi pati savaime, bet taptų ir ekonomiška eksporto preke ar prisistatymo preke, kai kurie mūsų kultūros reiškiniai galėtų būti įdomus ir japonui, ir kanadiečiui, ir Afrikos gyventojui. Bet kultūra be tautiškumo nėra vertinga“, – teigė G.Nausėda.
Išplatintame pranešime spaudai, kandidatas rašė, jog negali suvokti, kad iki šiol deramai neinvestuojama ne tik į aukštosios, profesionaliosios kūrybos puoselėjimą bei sklaidą šalyje, bet ir į iškiliausių jos kūrinių eksportą, nes niekas geriau už kultūrą nesukurs teigiamo šalies įvaizdžio užsienyje ir netaps geresne simpatijos Lietuvai formuotoja.
Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužės mėnesį. Pirmadienį oficialiai prasidėjo ir prezidento rinkimų kampanija. Apie savo ketinimus dalyvauti rinkimuose kol kas yra paskelbę 7 kandidatai.
Be G.Nausėdos, rinkimuose dalyvaus europarlamentarai Petras Auštrevičius ir Valentinas Mazuronis, Seimo nariai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, filosofas Arvydas Juozaitis ir parlamentarė Ingrida Šimonytė.
