Streikuoja ne dėl atlyginimų
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis sukvietė švietimo ekspertus į spaudos konferenciją „Kaip projektuojami pokyčiai bendrojo ugdymo mokykloje“.
„Neramūs laikai švietimo sistemoje, kasdien vis išgirstame kokią nerimą keliančią žinią, o didžiausias trūkumas yra tai, kad nežinome, kas mūsų laukia“, – kalbėjo V.Juozapaitis ir pridūrė, kad daug nesusikalbėjimo kyla ir dėl to, kad Švietimo ir mokslo ministerija negali suprantamai paaiškinti kai kurių savo sprendimų.
V.Juozapaitis priminė, kad neseniai atleistas Ugdymo ir plėtotės centro vadovas, užsiminta apie neskaidrius viešuosius pirkimus, o atsakymų nei akademinė bendruomenė, nei visuomenė kol kas negavo.
Seimo narys negailėjo kritikos ŠMM dėl institucinio uždarumo ir nenoro kalbėtis su mokytojų bendruomene. „Niekas nesipriešina progresyviems dalykams, priešinamasi „nuleidimo iš viršaus“ metodui. Kalbame apie pasitikėjimą valstybe. Mokytojams streikas yra kraštutinė priemonė, kai jie jau negali kentėti to pažeminimo. Kalbame ne apie20 eurų... Mokytojai su ašaromis akyse kalba apie tai, kad su jais nesikalba ir jiems liepia daryti tai, ko jie nesupranta, o tie, kurie liepia daryti, net instrukcijų nesugeba parašyti“, – sakė jis.
Prabilo apie sumaištį
Vilniaus universiteto prof. habil. dr. ir Švietimo ateities forumo prezidentė Vilija Targamadze teigė, kad neturint aiškios švietimo politikos mėtomasi iš dešinės į kairę.
„Man nerimą kelia tai, kad šiandien nestipriname valstybės pamatų, nors puikiai žinome, kad švietimas ir mokytojas yra raktas į ateitį. Šiandien švietime yra labai daug sumaišties ir ta sumaištis gali virsti destrukcija, kurią sunkiai suvaldysime. Esama didelio atotrūkio tarp įgyvendinamų dalykų“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad mokytojai streikuoja ne dėl algų ir jais nuolat bandoma manipuliuoti.
„Nesame susitarę dėl pamatinių dalykų“, – akcentavo profesorė ir pridūrė, kad nežinant ugdymo rezultatų skubama kurti mokymo programas.
Anot jos, reikėtų mokytis tarimosi ir susitarimo kultūros. „Juk švietimas nėra privatus reikalas. Mokytojai eliminuojami iš bendro tarimosi dėl mokymo programų, daug kas ištraukiama kaip triušis iš fokusininko skrybėlės, – apie esamą situaciją kalbėjo profesorė ir pridūrė, kad mokytojų kompetencija yra nepagrįstai nuvertinama: – Kas gali geriau žinoti, jei ne mokytojas, kuris dirba su vaikais?“
Bijo eksperimentų su vaikais
Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas Darius Mockus teigė, kad šiuo metu švietimo bendruomenę sudaro apie 340 tūkst. žmonių, o išgyvenami pokyčiai ir iššūkiai rodo, kad itin trūksta požiūrio ir diskusijos, kaip mokyklos turi dirbti ir kaip jos turi atrodyti. Nors, anot jo, pokyčiai numatyti labai dideli, pedagogų bendruomenė pasigenda aiškumo.
„Jeigu kalbame apie mokinius, kurie turi mokymosi sunkumų, – mokytojai neparengti dirbti su tokiais vaikais, o pokyčiai mokyklose nepagrįsti finansiškai“, – kalbėjo jis ir patikslino, kad dažna mokykla tam neturi nei žmogiškųjų, nei materialiųjų išteklių. D.Mockus priminė, kad greitai dalis mokyklų vadovų turės palikti šias pareigas ir nėra aišku, ar bus kuo juos pakeisti.
„Mokymo turinio atnaujinimas – labai svarbus klausimas ir čia su mūsų vaikais negali būti eksperimentų“, – kalbėjo jis.
Įvardijo atlyginimo vidurkį
Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos vadovas Valerijus Krasockis teigė, kad dažnai kalbama, jog vaikai – tai mūsų ateitis, bet tiems žmonėms, kurie moko vaikus, dėmesio skiriama labai mažai.
„Reikia pradėti nuo tinkamo kompetencijų įvertinimo, kad mokytojas gautų kompetentingą atlygį. Šiandien atlyginimų vidurkis turėtų siekti apie 1500 eurų. Jei norime, kad mūsų vaikai nemigruotų, liktų čia ir dirbtų, turime pradėti nuo mokyklų“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad dažnai tėvų ir mokytojų balsas neišgirstamas ne tik savivaldybėse, bet ir Seime.
