Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė dar antradienį atskleidė, kad šiame ikiteisminiame tyrime E.Kručinskienei pareikšti įtarimai dėl viešosios rimties sutrikdymo.
D.Brudnienė priminė, kad viešosios rimties sutrikdymo nusikalstama veika apima galimą fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui.
Po poros dienų prokurorai E.Kručinskienei pateikė įtarimus ir pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. „Esu labai nustebusi“, – apsilankiusi policijos komisariate naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo E.Kručinskienė. Tyrėjai moteriai pranešė apie naujus kaltinimus.
Nei pačiai kaltinamajai, nei kaunietės advokatei nebuvo paaiškinta, kodėl pasikeitė prokurorų pozicija.
Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius pareiškė, kad faktinė situacija byloje nepasikeitė.
„Baudžiamasis procesas baigiasi, kai prokuroras surašo baigiamąjį procesinį dokumentą“, - priminė prokuroras.
Pasak jo, šioje baudžiamojoje byloje procesas nėra baigtas, o šioje stadijoje tyrimui vadovaujančiam prokurorui užtenka duomenų priimti tokį sprendimą.
„Prokuroras patikslino įtarimą, procesas yra kintantis, o baigiamasis dokumentas turėtų būti priimtas kitą savaitę. Tiesiog apjungti du pranešimai apie įtarimus, o kaltinimai nesunkėja“, - kalbėjo D.Valkavičius.
Pasak jo, ikiteisminio tyrimo procesas ir dabar nėra iki galo baigtas. Kita vertus, D.Valkavičius nemano, kad byloje dar gali būti reikšmingų pokyčių.
Anksčiau įtarimai buvo pareikšti ir moters sutuoktiniui, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai vyro kaltę patvirtinančių įrodymų.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas rugsėjo 29 dieną gavus duomenų iš praeivio, kuris pamatė moterį galbūt smurtaujančią prieš vieną iš savo mažamečių vaikų. Smurtu, spėjama, buvo palaikytas pliaukštelėjimas delnu niekaip nenustygstančiam vietoje mažyliui.
Moteriai buvo pateikti įtarimai ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taip pat jai buvo apribota galimybė bendrauti su vienu iš vaikų.
Tarnyboms nusprendus vaikus iš šeimos paimti, ši istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Vaikų teisių specialistai tvirtino, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems gresiančio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau vėliau pripažino, kad reaguojant šioje situacijoje buvo padaryta klaidų.
Kilus skandalui vaikai grąžinti tėvui, o moteriai leista bendrauti su abiem atžalomis.
Šeimos advokatė Rūta Visocnik pareiškė, kad dėl G.Kručinsko veiksmų tokio rezultato ir reikėjo tikėtis, o prokurorų pozicija dėl E.Kručinskienės nustebino.
„Kyla klausimas, kodėl nebuvo įvertinti moterį su vaikais persekiojusio vyro veiksmai“, – stebėjosi R.Visocnik. Ji pranešė ketinanti oficialiai pateikti prašymą prokurorams, o tai gali padaryti iki penktadienio.
R.Visocnik pareiškė, kad byloje esančiame vaizdo įraše nėra jokių E.Kručinskienės kaltę įrodančių vaizdų ar garsų.
„Priešingai – jis daug pasako apie filmavusį žmogų“, – pareiškė teisininkė.
