Palanga taip pat neliko nuošalyje – Šimtmečio įamžinimo akcentai tapo šių metų Palangos kultūrinio gyvenimo dalimi. Prasmingus Lietuvai metus kurorte vainikuos dar viena unikali iniciatyva – gruodį planuojamas visiškai naujos kultūrinės erdvės – Signatarų alėjos – atidarymas.
Akcentas – šešių metrų stela
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio minėjimas įkvėpė, o kartu ir įpareigojo ryžtis prasmingiems darbams: sukurti ir palikti ateities kartoms tai, kas turės ne tik kultūrinę, bet ir ilgalaikę išliekamąją vertę. Reikšmingoje istorinėje vietoje, kurioje XIX a. veikė svarbus kultūros židinys – Palangos progimnazija, tarp Palangos Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios ir centrinio pašto pastato kuriama nauja kultūrinė erdvė – Signatarų alėja.
Buvusioje Palangos progimnazijoje mokėsi nemažai lietuvių tautos šviesuolių. Be kitų, čia ugdėsi ir keturios nepriklausomos valstybės pamatus kūrusios asmenybės, Vasario 16-osios Akto signatarai: prezidentas Antanas Smetona, prelatas Kazimieras Steponas Šaulys, visuomenės veikėjas, diplomatas Jurgis Šaulys ir profesorius Steponas Kairys. Jų atminimo įamžinimas kurortui be galo svarbus.
Signatarų alėją Palangoje kuria ir jos prieigas formuoja du Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, Vilniaus dailės akademijos profesoriai – skulptorius Arūnas Sakalauskas ir architektas Algirdas Žebrauskas. Pagrindiniu alėjos akcentu taps 6 metrų aukščio stela, kurios viršūnę puoš Lietuvos simbolis – nerūdijančiojo plieno Vytis. Vertikalė bus matoma iš Vytauto gatvės prieigų. Akį trauks granitinės dangos pagrindas, nauji suolai, želdinių kompozicijos ir modernus apšvietimas.
Skvere – tautiniai simboliai
Architektūrinės Signatarų alėjos dalies autorius profesorius A.Žebrauskas akcentavo, kad istoriniai architektūriniai dėmenys skvere dėliosis ne atsitiktine tvarka. Stengiamasi ieškoti tautiškumo, lietuvybės prasminių atspindžių. „Savivaldybės iniciatyva šimtmečio proga iš esmės sutvarkyti visą skverą, įamžinti svarbių Lietuvai žmonių atminimą, priminti apie jų buvimą Palangoje turės nepaprastą išliekamąją reikšmę. Vertikali stela primins keturių signatarų ryškius gyvenimo ir veiklos pėdsakus Lietuvos valstybingumo raidoje, vaizduos augimą, laisvės siekį. Visą erdvę puoš atsiskleidžiantys liaudiškų raštų, tautinių juostų motyvai, jie tarsi sujungs paties skvero ir vertikalės apšvietimą, akcentuos etnokultūros svarbą atgimstančios tautos istorijoje. Ritmiškai dėliosis keturi suolai ir gėlynai“, – kalbėjo pašnekovas.
Skvero erdvėje atsiskleis ir naujai apšviesta bažnyčia. Anot pašnekovo, bažnyčia visais laikais yra svarbi istorinių, kultūrinių įvykių liudytoja, tad ji į skverą įkomponuota tikslingai.
Alėjos pabaigoje jau pasodintas tautinės atminties simbolis – ąžuolas. Jis liudys, kad kiekviena tauta privalo išmokti ir gerbti istorines pamokas, ji išlieka tik tuomet, jei gerbia tai, ką saugojo mūsų tėvai ir seneliai.
Kiekvieno miesto pareiga
„Įamžinti savo mieste gyvenusių iškilių asmenybių atminimą – kiekvieno miesto pareiga. Plėtojant pačią idėją buvo daug diskusijų. Siekėme konceptualaus, dekoratyvaus objekto, kuris įamžintų keturis palangiškius – Nepriklausomybės Akto signatarus. Statybos darbai jau įpusėję, nuolat lankomės, stebime, bendraujame su statybininkais“, – sakė skulptorius A.Sakalauskas. Kūrėjas yra Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Klaipėdos miesto kultūros magistras, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys, surengęs parodų, nuolatinis meno simpoziumų dalyvis, savo darbus eksponavęs Lietuvoje ir už jos ribų. Signatarų alėja – pirmasis jo darbas Palangoje.
Papuoš tautos simbolių sintezė
„Šimtmetis – nedidelė laiko atkarpa, kurią būtina įprasminti. Reikia pasauliui pranešti žinią, kad Lietuva yra čia, o mes esame tautiškumą puoselėjanti karta, nepamirštame savo šaknų. Šis skveras padės įprasminti tai, kas yra absoliučiai unikalu šiame pajūrio krašte, o valstybės atgimimo kertinių simbolių sintezė – Bažnyčia, Vytis, tautiniai raštai ir ąžuolas – papuoš Palangą dar viena unikalia, naujai atgimusia istorine erdve“, – sakė A.Žebrauskas.
Keturių signatarų pėdsakai:
– Antanas Smetona: 1919 m. balandžio 4 d.–1920 m. balandžio 19 d. pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas. Į Palangą atvyko būdamas 18-metis ir pamilo ją visam gyvenimui. Muziejininkų teigimu, kasmet jis čia atvykdavo ilsėtis, o paskui jį į kurortą suvažiuodavo visa Lietuvos diduomenė – Palanga tapdavo tarsi vasaros laikinąja sostine. Jis apsistodavo grafaitės Marijos Tiškevičiūtės Baltojoje viloje – valstybė nuomodavo ją pagal sutartį su grafaite.
– Kazimieras Steponas Šaulys, kilęs nuo Švėkšnos, mokytis į Palangos progimnaziją įstojo 1887 m. būdamas 15-metis. 1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, 1917 m. – Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, dirbo Konstitucijos ir įstatymų redakcinėje komisijoje.
– Jurgis Šaulys: Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras, savo ranka surašęs Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Dar mokydamasis Palangos progimnazijoje dalyvavo slaptame lietuvių moksleivių būrelyje, kuriame pamilo lietuvių literatūrą, lietuvių kalbą, o mokydamasis Vilniaus kunigų seminarijoje jau pats subūrė lietuvių klierikų būrelį, įkūrė draugiją, kuri slaptai skaitė ir platino rusų uždraustą lietuvišką spaudą, knygas. 1900–1901 m. suorganizavo Vilniuje slaptus lietuvių kalbos kursus, kuriuose pats dėstė lietuvių kalbą.
– Steponas Kairys baigė Peterburgo technologijos institutą, kartu su Petru Vileišiu statė geležinkelių tiltus Rusijoje. Kaip ir kiti jo bendramoksliai, grįžo į Vilnių ir buvo aktyvus lietuvių tautinės savimonės žadintojas. Tapo profesoriumi, dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Tarpukariu buvo Kauno miesto vandentvarkos įrenginių vadovas, maitinimo ministras. Užėjus sovietams emigravo į JAV, ten vadovavo VLIK – Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui, siekusiam Lietuvai sugrąžinti nepriklausomybę.
