Apie tai buvo diskutuota Seime penktadienį rengtoje konferencijoje „Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai vaikams – ar pastebime pažangą“.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė koferencijos Inga Juozapavičienė dalyviams įvardijo konkretų skaičių – per 2017 metus yra suskaičiuojami 138 nepilnamečiai, kurių „užsidirbo“ kriminalinį įrašą savo biografijoje, dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.
Kiek konkrečiai paauglių į šią statistiką yra įrašyti dėl disponavimo mažu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagu, ne pardavimui, nėra aišku. Tačiau departamento pateikti duomenys leidžia matyti spartų augimą.
2013 metais nepilnamečių asmenų padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, ar psichotropinėmis medžiagomis, buvo suskaičiuoti 81, 2014 metais – 76, 2015 metais – 86, 2016 metais – 65, o 2017 metais, kaip jau buvo minėta – 138 asmenys.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė konferencijos Inga Juozapavičienė dalyviams įvardijo konkretų skaičių – yra skaičiuojami138 nepilnamečiai, kurių turi kriminalinį įrašą savo biografijoje, dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.
Departamento atstovės teigimu, taip smalsaujantys paaugliai patenka į „baudžiamosios politikos mašiną“.
„Kriminalinis įrašas jaunam žmogui gali tapti daug didesne grėsme, nei atsitiktinis narkotikų vartojimas. 2017 metais, politiniu sprendimu, narkotinių medžiagų turėjimas nedideliais kiekiais, be tikslo platinti, be blogų intencijų, tapo kriminaliniu nusikaltimu ir jokios alternatyvos taikyti administracinę atsakomybę nebeliko. Tokiai situacijai susiklosčius, mes matome dvigubai išaugusius skaičius, kurie patenka į baudžiamosios politikos mašiną“, – pasakojo I.Juozapavičienė.
Konferencijos dalyviams departamento vadovė siūlė įsivaizduoti savo vaiką šioje situacijoje, kai vartojimas baudžiamas administracine tvarka, o turėjimas – baudžiamąja.
„Paprasta pavyzdys – jei jūsų vaikas kišenėje turi suktinę, iš smalsumo norės pabandyti, jis ją skubės sunaudoti, nes už tai Lietuvoje gresia tik administracinė atsakomybė. Ir visi ekspertai sako, kad taip mes visus žmones stumiame į perdozavimo tikimybes, mirtį, apsinuodijimą. Nes vargu, ar jaunas žmogus tą minutę galvoja apie pasekmes, ką tas įrašas kriminalinis gali lemti gyvenime“, – tvirtino ji.
Konferencijos moderatorė Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto profesorė Toma Birmontienė po šio pranešimo priminė ir Gruzijos atvejį. Buvęs prezidentas Georgijus Saakašvilis šalyje darė labai daug reformų, tarp jų – ir itin griežtas požiūris į narkotikus.
„Kai dabar jie suskaičiavo savo žmones, paaiškėjo, kokia didelė dalis negali eiti į karo tarnybą, valstybės tarnybą negali eiti. Nes yra didžiulis mastas jaunų žmonių, kurie dabar ateina į aktyvų gyvenimą. Ir jie dėl vieno ar kito nusižengimo yra su labai sumažintos ateities perspektyvos galimybėmis“, – pasakojo T.Birmontienė.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad po šios tvarkos priėmimo, buvo ne vienas bandymas dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, ne pardavimui, bandant jį perkelti iš baudžiamojo kodekso į administracinį. Tačiau tam pritarta nebuvo.
