V. Andriukaitis Seimo Europos reikalų komiteto nariams pristatys EK 2019 m. metinę augimo apžvalgą – kitų metų ES ekonominius ir socialinius prioritetus, politines rekomendacijas euro zonai, taip pat euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų vertinimą.
Taip pat EK narys susitiks su Lietuvos sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir Lenkijos sveikatos apsaugos ministru Lukaszu Szumowskiu.
Ketvirtadienį EK paskelbė bendrą EK ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (EBPO) 2018 m. ataskaitą „Apie sveikatą glaustai“, kurioje, remiantis viešai prieinamais duomenimis ir rodikliais, pateikiamas aprašomasis visų ES šalių sveikatos sistemų palyginimas. Jis leidžia įvertinti pažangą, daromą ES siekiant sveikatos priežiūros sistemų efektyvumo, prieinamumo ir lankstumo.
Ataskaitoje teigiama, kad nuolat ilgėjusi tikėtina gyvenimo trukmė sulėtėjo, o tarp šalių ir šalių viduje esama didelių skirtumų, dėl kurių pirmiausia nukenčia žemą išsilavinimo lygį turintys gyventojai.
„Tikėtina gyvenimo trukmė ES yra viena didžiausių pasaulyje, tačiau negalime užmigti ant laurų. Daug gyvybių galėtume išgelbėti, jei labiau pasistengtume propaguoti sveiką gyvenimo būdą ir šalinti tokius rizikos veiksnius kaip tabakas ar fizinio aktyvumo stoka. Nepriimtina, kad kiekvienais metais ES pirma laiko netenkame daugiau kaip 1,2 mln. žmonių, kai to būtų galima išvengti geresne ligų prevencija ir veiksmingesnėmis sveikatos priežiūros priemonėmis“, – sakė V. Andriukaitis.
Ataskaitoje teigiama, kad dar visai neseniai visose ES šalyse tikėtina gyvenimo trukmė sparčiai ir nuolat didėjo. Tačiau nuo 2011 m. tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimas gerokai sulėtėjo. Be to, dideli tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumai išlieka ne tik dėl lyties, bet ir dėl socialinės ir ekonominės padėties. Pavyzdžiui, visoje ES 30 metų vyrai, kurių išsilavinimo lygis žemas, vidutiniškai gali tikėtis gyventi maždaug 8 metais trumpiau nei tie, kurie turi universitetinį išsilavinimą.
Įvairių šalių pateikti duomenys rodo, kad iki 20 proc. sveikatos priežiūrai skiriamų išlaidų gali būti perskirstytos siekiant geriau jas panaudoti. Tam tikrais politikos svertais būtų galima optimizuoti išlaidas užtikrinant išlaidų ekonominį efektyvumą, pavyzdžiui, vaistų atrankos ir aprėpties, pirkimo ir kainų nustatymo srityje taikant sveikatos technologijų vertinimą.
2015 m. visoje Europoje dėl psichikos sveikatos problemų mirė per 84 tūkst. žmonių. Apskaičiuota, kad bendros su psichikos sveikatos problemomis susijusios išlaidos kasmet sudaro daugiau kaip 600 mlrd. eurų.
Beveik 40 proc. paauglių nurodė bent kartą per praėjusį mėnesį dalyvavę besaikėse išgertuvėse. Nors alkoholio kontrolės politika padėjo sumažinti bendrą alkoholio suvartojimą keliose ES šalyse, didelis alkoholio vartojimas tarp paauglių ir suaugusiųjų tebėra svarbi visuomenės sveikatos problema.
Mažas pajamas gaunantys namų ūkiai yra penkis kartus labiau linkę pranešti apie nepatenkintus priežiūros poreikius nei dideles pajamas gaunantys namų ūkiai.
2019 m. EK kartu su EBPO ir Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorija paskelbs sveikatos būklės visose ES šalyse apžvalgas. Šiose apžvalgose bus aptartos kiekvienai konkrečiai valstybei narei būdingos aplinkybės ir spręstini uždaviniai.
